- Greta Zulonaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Patikslinus ateinančių metų valstybės biudžeto projektą, Lietuva gynybai 2025 metais galėtų skirti 4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius.
„Jeigu numatyti papildomą skolinimosi teisę, tai manau, kad ir jau rengiant kitų metų biudžeto projekto patikslinimą, tokios papildomos skolinimosi teisės bus jau diskutuojamos su būsima Vyriausybe“, – antradienį Žinių radijui sakė Vaidas Augustinavičius, paklaustas, kada Lietuva gynybai galėtų skirti 4 proc. BVP gynybai.
Jis taip pat pakartojo praėjusią savaitę prezidento Gitano Nausėdos išsakytus žodžius, jog būsimoji Lietuvos Vyriausybė galėtų svarstyti nepaisyti fiskalinės drausmės, siekiant, jog šalyje greičiau būtų sukurta kariuomenės divizija.
„Prezidento nuomone, tikrai įmanoma yra padaryti, kad pirmiau pasiskolinama gynybos finansavimui, tai yra daugiau negu 3 proc. BVP, tai galėtų būti ir 4 proc. BVP, tas galėtų būti ir kitais metais“, – sakė patarėjas.
Šiuo metu Lietuva gynybai skiria apie 2,5 mlrd. eurų arba 3,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Kitų metų valstybės biudžeto projekte numatyta panaši suma krašto apsaugai, tačiau, prognozuojant ekonomikos augimą, ji sudarys kiek daugiau nei 3 proc. BVP.
Prezidentūros nuomone, šitoje vietoje reikėtų pakeisti šiek tiek biudžeto reglamentavimą, kad jau iškart po naujų metų būtų didesnis aiškumas kariuomenei (...)
Ano prezidento patarėjo, paaiškėjus, kad pasiskolinus gynybai biudžeto deficitas viršija 3 proc., galima būtų ieškoti „papildomų mokestinių arba išlaidų pusės priemonių“.
„Fiskalinė drausmė irgi yra labai svarbus dalykas ir šitoje vietoje irgi reikia balansuoti tarp gynybos finansavimo ir fiskalinės drausmės“, – kalbėjo jis.
Anksčiau G. Nausėda sakė, kad smarkiai padidinus finansus krašto apsaugai, valdžia turėtų spręsti dėl papildomų mokesčių, pavyzdžiui, prabangos, įvedimo arba didesnio dabartinių mokesčių progresyvumo.
Vadinamieji Mastrichto kriterijai reikalauja, kad viešųjų finansų deficitas einamaisiais metais neviršytų 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o valstybės skola neviršytų 60 proc. ekonomikos dydžio.
„Prezidentūros nuomone, šitoje vietoje reikėtų pakeisti šiek tiek biudžeto reglamentavimą, kad jau iškart po naujų metų būtų didesnis aiškumas kariuomenei, kiek jie gali papildomai nusipirkti būtent tam, kad priartinti nacionalinės divizijos pilną funkcionavimą ir vėliau tik po 2025 metų žiūrėti, ar mes nukrypome nuo Mastrichto kriterijaus, ar ne“, – teigė V. Augustinavičius.
Jo teigimu, paskutinius dešimt metų viešųjų finansų deficitas visada būdavo mažesnis nei Mastrichto kriterijai, tačiau tai išaiškėdavo gerokai per vėlai.
„Būdavo per vėlu inicijuoti naujus gynybos projektus, dabar reikia pakeisti tą logiką“, – kalbėjo prezidento patarėjas.
Apie poreikį didesniam gynybos finansavimui imta kalbėti po to, kai prieš kelias savaites po Valstybės gynimo tarybos posėdžio šalies pareigūnai pranešė, jog esant dabartiniam gynybos finansavimui pilną divizijos pajėgumą būtų galima pasiekti 2036 – 2040 metais, o ne 2030 metais, kaip iki tol planuota.
Planus vėlina planuojami tankų, vikšrinių pėstininkų kovos mašinų pirkimai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda užsienio reikalų ministro poste matytų K. Budrį: kvalifikuotas, darbštus žmogus
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad jo patarėjas Kęstutis Budrys būtų tinkamas kandidatas į užsienio reikalų ministrus. ...
-
A. Paukštys: mano nuostoliai – 3 mln., išmesti į šiukšlyną1
Ministrai ir institucijų vadai toliau nemato savo klaidų dėl skandalo, kai dėl biurokratų kaltės stojo milijardinės investicijos. Tačiau darbo jau imasi teisėsauga. Prezidentūra sako reikia aiškintis, ar milijardinius projektus stabdantys biur...
-
R. Žemaitaitis: „Nemuno aušra“ į ministrus siūlo nepartinius kandidatus1
Valdančiosios „Nemuno aušros“ partijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis sako, kad socialdemokratų kandidatui į premjerus Gintautui Paluckui siūlomos partijai nepriklausančių kandidatų į ministrus pavardės. ...
-
Laikinai sutriko Vyriausybės, Prezidentūros interneto svetainių veikla
Antradienį laikinai buvo sutrikusi Prezidentūros, Vyriausybės ir kitų valstybinių interneto puslapių veikla. ...
-
R. Žemaitaitis apie plečiamus teisėsaugos veiksmus jo atžvilgiu: tegul skundžia daugiau8
Prokuratūrai pranešus, kad ikiteisminio tyrimo metu bus aiškinamasi, ar valdančiosios „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis socialiniame tinkle neapšmeižė premjerės Ingridos Šimonytės, pats politika...
-
J. Olekas paskirtas pirmuoju Seimo vicepirmininku
Socialdemokratas Juozas Olekas paskirtas pirmuoju Seimo vicepirmininku. ...
-
G. Paluckas pavardžių dabar nemini: ar baltas, ar juodas dūmas – paaiškės kiek vėliau1
S. Daukanto rūmuose – pirmasis oficialus kandidato į premjerus Gintauto Palucko ir prezidento Gitano Nausėdos susitikimas. Jiedu aptarė kandidatus į ministrus, o antradienį prasidės oficiali G. Palucko skyrimo į premjerus procedūra. ...
-
G. Paluckas užtikrintas, kad Seimas patvirtins jį premjeru: turiu daug draugų2
Socialdemokratų į premjerus siūlomas Gintautas Paluckas sako esantis tikras, kad Seimas patvirtins jo kandidatūrą. ...
-
Po R. Žemaitaičio įrašo feisbuke – ikiteisminis tyrimas dėl I. Šimonytės šmeižimo23
Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl premjerės Ingridos Šimonytės šmeižimo, tyrimas pradėtas po parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio įrašo socialiniame tinkle „Facebook“, paskelbė prokuratūra. ...
-
Seime prisiekė keturi nauji parlamentarai1
Seime antradienį prisiekė nauji parlamentarai – Rimas Jankūnas, Vytautas Juozapaitis, Rūta Miliūtė ir Paulius Visockas. ...