Meniu – tik su kodu

Klaipėdiečiai pietų ne taip seniai užsuko į miesto centre esantį restoraną „Čili pica“.

„Ne pirmą kartą lankėmės šioje įstaigoje, tačiau ilgesnį laiką nebuvome užsukę. Visuomet rasdavome meniu arba juos atnešdavo padavėja. Salė buvo pustuštė, tik prie kelių staliukų sėdėjo žmonės. Padavėja ilgokai nesirodė, o jai priėjus, paprašėme meniu. Mergina bestelėjo pirštu į kortelę, stovėjusią ant stalo su QR kodu, ir pratarė: „Meniu rasite čia“, – pasakojo klientai.

Klaipėdiečiai pastarąjį kartą šiame restorane pietavo prieš mėnesį, dar gruodžio pradžioje.

„Situacija pasirodė nelabai maloni – padavėja jau stovi prie stalo, tačiau tyli, meniu neduoda. Aš tuo metu turėčiau instaliuotis QR kodo nuskaitymo programėlę, tada ją paleisti mobiliajame telefone ir tik tuomet skenuoti kodą. Tai kada aš pavalgysiu? Vyro telefonas iš viso senesnio modelio, ten jau nebėra vietos papildomoms programėlėms. Mes neturime problemų dėl skaitmeninio raštingumo, bet tokių dalykų tai dar neteko matyti“, – pasakojo klientė.

Pasak klaipėdiečių, jie antrą kartą paprašė atnešti meniu.

„Padavėja tik gūžtelėjo pečiais ir pareiškė: „Ne, skenuokite QR kodą.“

Nustebęs svečias ironiškai mestelėjo, kad jei to nedarys, gal restorano darbuotojai iškvies policiją?

„Tada žodžiu paklausėme, ką galima būtų suvalgyti šioje įstaigoje. Ji išvardijo tik du patiekalus, iš jų ir pasirinkome. Kokia jų kaina, jau net neklausėme“, – pasakojo gyventojai.

Klaipėdiečiams liko slogus įspūdis po tokios viešnagės.

„O jei ateis dvi pensininkės, padavėja jas taip pat pasiųs QR kodo instaliuotis? Ar sugebės paaiškinti garbaus amžiaus klientams, kas yra QR kodas ir kas yra optinė etiketė? Paslaugas teikianti įstaiga ne tik turėtų galvoti apie aptarnavimo kultūrą, savo įvaizdį klientų akyse, bet ir apie prievolę supažindinti su patiekalų kaina. Tinkamas kliento informavimas vis tik turėtų būti“, – pastebėjo restorano klientė.

Realybė: daugeliui žmonių perteklinė skaitmenizacija reiškia atskirtį. / Vilmanto Raupelio nuotr.

Internete – skundų lavina

Portale „rekvizitai.vz.lt“ apie šią įstaigą palikta arti pusantro tūkstančio klientų atsiliepimų.

Kai kuriems lankytojams taip pat užkliuvo meniu skaitmenizacija.

„Meniu telefone – didžiausias nesusipratimas. Jei ateini su šeima pailsėti nuo telefonų, čia vėl esi priverstas braukyti ekraną. Esant šešiems žmonėms ir turint du telefonus, meniu peržiūra užtrunka pusvalandį“, – viešai atsiliepimą sausio 7 d. parašė klientas.

Kita klientė dar gruodžio 27 d. taip pat piktinosi tvarka šioje įstaigoje.

„Nepalikti klientui alternatyvų skaitmenizacijos pasaulyje nėra padoru. Negebėjimas tinkamai informuoti kliento apie pokytį – nepagarba“, – taip apie patirtį restorane rašė kita klientė.

Rizika dėl atskirties

Dienraštis „Klaipėda“ komentaro dėl situacijos kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą.

Kyla klausimas, ar restoranų tinklui nepalikus alternatyvų susipažinti su siūlomomis paslaugomis nebus atskirta vyresnio amžiaus gyventojų dalis, kuriems skaitmenizacijos niuansai gali būti nesuprantami?

Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės patarėja Miglė Kolinytė paaiškino, kad norinti tiksliai nustatyti diskriminacijos faktą, reikia atlikti išsamų tyrimą dėl galimo Lygių galimybių įstatymo pažeidimo.

„Restorano lankytojams siūlome pasikonsultuoti su mūsų tarnyba. Atkreipiame dėmesį, kad ES pagrindinių teisių agentūros (FRA) atlikto tyrimo duomenimis, – intensyvus paslaugų skaitmenizavimas kelia grėsmę vyresnio amžiaus žmonių atskirčiai, didėja skaitmeninė atskirtis“, – patikino M. Kolinytė.

Pasak specialistės, skaitmeninė atskirtis apima ne tik gebėjimą naudotis technologijomis, bet ir daugiau aspektų – pavyzdžiui, galimybę įsigyti skaitmeninius įrenginius, mokėti už interneto prieigą.

„Su skaitmenine atskirtimi dažniau susiduria vyresnio amžiaus žmonės – tiek dėl įgūdžių trūkumo, tiek dėl mažesnių pajamų, didesnių skurdo rodiklių. Ši rizika išryškėja ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos praktikoje – sulaukiame skundų ir konsultacijų dėl nuolaidų parduotuvėse, kai jos taikomos tik mobiliosios programėlės turėtojams, nepaliekant kitos alternatyvos. Žmonės taip pat kreipiasi dėl viešųjų paslaugų – pavyzdžiui, galimybės teikti prašymus valstybinei įstaigai tik elektroniniu būdu“, – aiškino M. Kolinytė.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė akcentavo, kad prekių pardavėjams ir paslaugų tiekėjams rekomenduojama atsižvelgti į skaitmeninės atskirties rizikas ir suteikti galimybę informaciją apie prekes bei paslaugas gauti ir kitais būdais, nereikalaujančiais skaitmeninės prieigos.

Su skaitmenine atskirtimi dažniau susiduria vyresnio amžiaus žmonės – tiek dėl įgūdžių trūkumo, tiek dėl mažesnių pajamų, didesnių skurdo rodiklių.

Nepaliko alternatyvų?

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba priminė tvarką, kuria privalo vadovautis paslaugų teikėjai.

Šios tarnybos Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Dalia Malinauskienė priminė, kad teisės aktai įpareigoja verslininką suteikti vartotojui aiškią, suprantamą ir neklaidinančią informaciją apie prekes ar paslaugas dar prieš jas įsigyjant.

„Taigi, maitinimo paslaugas teikiančioje įmonėje meniu pateikimas su nurodytomis patiekalų kainomis, alergenais ir pan. būtų privalomas informacijos suteikimas vartotojui. Nėra reglamentuojama, kokiu būdu ši informacija turi būti suteikta. Teisės aktai leidžia atitinkamą informaciją (pavyzdžiui, naudojimosi instrukciją) apie įsigytą prekę suteikti ir patvarioje laikmenoje (pvz., el. laišku, diske ar USB atmintinėje), jeigu vartotojas sutinka. Šios sąlygos taikomos jau po sandorio – įvykusio pirkimo“, – aiškino specialistė.

Preliminariai vertindama konkrečią klaipėdiečių nupasakotą situaciją, D. Malinauskienė pripažino, kad verslo sprendimas pateikti informaciją skaitmeniniu būdu yra leidžiamas.

„Tačiau verslininkui būtų rekomenduotina turėti būtiną informaciją ir popieriniu formatu, kad vartotojai, neturintys priėjimo prie skaitmeninės informacijos, ja galėtų pasinaudoti. Na, o jeigu popierinės informacijos formos verslininkas yra nusprendęs visiškai atsisakyti, įspėjimas apie tai galėtų būti pateikiamas prieš įeinant ar tik įėjus į restoraną, kad vartotojai galėtų tai įvertinti“, – paaiškino D. Malinauskienė.

Pasak D. Malinauskienės, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) dar nėra sulaukusi vartotojų skundų dėl tokios situacijos.

„Jeigu vartotojas mano, kad jo teisės buvo pažeistos, ir problemos nepavyko išspręsti su verslininku, jis gali kreiptis į VVTAT dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka. Kiekvienas toks ginčas būtų vertinamas individualiai, atsižvelgiant į pateiktus įrodymus, ginčo šalių paaiškinimus, susijusias aplinkybes“, – patikino specialistė.

Miglė Kolinytė / M. Ambrazo nuotr.

Rūpi ekologija

Įmonės „Čili pica“ atstovė Kamilė Rimkutė paaiškino, kad popierinių meniu įmonė atsisakė dėl ekologijos.

„Reaguodami į svečio atsiliepimą, paaiškiname, kad skaitmeniniai meniu restoranuose įdiegti nuo 2023 m. Jie prisideda įgyvendinant mūsų verslui svarbius tvarumo principus. Spausdinama žymiai mažiau fizinių meniu, saugomi miškai, tausojami gamtos resursai, mažinamas CO2 pėdsakas. Taip pat dalies aptarnavimo proceso skaitmenizavimas įgalina restoranus greičiau suteikti svečiams pageidaujamas paslaugas, o šiems – skirti daugiau laiko mėgavimuisi maistu“, – raštu situaciją komentavo įmonės atstovė.

K. Rimkutė paaiškino, kad tokiais atvejais, kai svečiai dėl vienų ar kitų priežasčių negali pasinaudoti savo įrenginiais, kiekviename restorane yra tam tikras kiekis tradicinių meniu bei skaitmeniniam meniu skirtų planšečių.

„Personalas visuomet svečiui pasiūlo šias alternatyvas. Nuoširdžiai apgailestaujame, kad nurodytame restorane to nebuvo padaryta, ir dėsime visas pastangas, kad tokie atvejai nepasikartotų. Savo ruožtu išsiaiškinome, kad šiuo konkrečiu atveju Liepų g. restorane svečio apsilankymo metu nebuvo fizinių meniu. Taip atsitiko dėl jų atnaujinimo – atnaujinti dar nebuvo pristatyti, o senieji buvo „išimti“, kad nekiltų klaidinančių situacijų. Šiuo atveju personalas turėjo suteikti svečiui galimybę susipažinti su meniu planšetėje“, – paaiškino K. Rimkutė.

Įmonės atstovė patikino, kad visa informacija apie alergenus yra pateikta skaitmeninėje formoje.

Su ja svečias gali susipažinti savo įrenginyje arba kreiptis į aptarnaujantį personalą ir sužinoti šią informaciją suteiktoje planšetėje.

Šiuo metu minėtame restorane jau yra pateikiami visiškai nauji popieriniai meniu.