Už Lietuvą Tėvynę – „cepais“ ir „šaltekais“

Rašytojas ir visuomenės veikėjas Vytautas Čepas iš peties kirto lietuvių kalbos sergėtojams: „Kalba baigia išsigimti, o jie ką veikia?“ Taip žinomas klaipėdietis sureagavo į vieno restoranų tinklo meniu pateikiamus patiekalų pavadinimus – „cepus“ ir „šaltekus“. Šitaip dabar vadinami cepelinai ir šaltibarščiai.

Ne išsigimimas, o kūryba?

„Auga beraščių karta. Pažiūrėkite, kaip jaunimas rašo feisbuke – be lietuviškų raidžių, su baisiomis gramatinėmis klaidomis ir be skyrybos ženklų. Kaip jie parašytų mano pavardę? Žinoma, kad rašytų „Cepas“. Ačiū labai, baigia mane suvalgyti. Sovietmečiu ėdė visi, kas tik netingėjo, o dabar galutinai suės“, – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos išvakarėse ironizavo V. Čepas.

Tačiau Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka, sulaukęs klausimo apie restorane „Čili Pica“ klientams pateikiamą meniu, kuriame siūloma ragauti „cepų“, patikino, kad tai visai ne lietuvių kalbos išsigimimas, o kūryba.

„Terminai ir rašybos taisyklės – Kalbos komisijos reikalas, bet trumpai pakomentuosiu. „Cepelinų“ santrumpa „cepai“ yra kalbos kūrybos pavyzdys, grįstas kalbos ekonomijos principu. Šiuo atveju iš keturių skiemenų žodžio „cepelinas“ sukurtas greitai ištariamas (ir parašomas) dviskiemenis daiktavardis „cepas“. Tokiu pačiu būdu kadaise „stipipendium“ tapo „stipendium“, o vietoje taisyklingos „mašinininkės“ turime „mašininkę“. Greta „cepo“ randame ir „cepaką“, turbūt esama ir daugiau vedinių“, – samprotavo A. Valotka.

Vis tik A. Valotka neprognozuoja, kad „cepas“ ar „cepakas“ taps oficialiai vartojamu žodžiu.

„Nemanyčiau, kad „cepai“ artimiausiu metu taps pripažintu terminu, bet tikriausiai liks ir gyvuos kaip reklaminės kūrybos pavyzdys. Galų gale, Tėvynės meilė matuojama ne cepelinų pavadinimu“, – pareiškė A. Valotka.

Prioritetai: A. Valotka išgarsėjo savo kova prieš gatvių pavadinimų rašymą lentelėse lenkų kalba. O štai išsigimę lietuviškų patiekalų pavadinimai – kūrybos reikalas. / Asmeninio archyvo nuotr.

Neįsivaizduojamas dalykas

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Bendrojo skyriaus vyriausioji specialistė Sigita Sereikienė aiškino, kad žodis „cepai“ vertintinas kaip šnekamosios kalbos variantas.

„Kaip Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas rašo, grįstas kalbos ekonomijos principu. Galbūt tokį žodį galima vertinti ir kaip slengą, bet ne kaip nenorminį. „Cepelinas“, iš kurio padarytas „cepas“, yra norminis žodis. Žinoma, tai ne terminas ir neįsivaizduojamas dalykas, kad kada nors būtų, bet kaip tam tikras žaidimas kalba, manyčiau, visiškai priimtinas, nes meniu nėra dalykinės kalbos tekstas“, – aiškino S. Sereikienė.

Sėdi šiltose kėdėse ir bijo

V. Čepas išdėstė, ką mano apie atsakingus biudžetininkus, kuriems derėtų sergėti lietuvių kalbą, o ne trypčioti vietoje.

„Jie bijo. Sėdi gerai apmokamose kėdėse, alga didelė. O jei neteks tokios vietos, reikės eiti dirbti į biblioteką, knygas dalinti. Tai, ką tenka man skaityti viešoje erdvėje, šiurpina. Visi vieni kitus šūdais vadina, viskas brutalėja. Atėjo toks laikas, kai prarandamas saikas. Neseniai skambino buvęs Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius. Pasakojo, kad teatre buvo. Žmogus pašiurpo – nuo scenos viso spektaklio metu liejosi keiksmai. Na, vieną ar kitą kartą nusikeikus, gal dar nieko. Todėl bičiulis ir klausė: kas čia vyksta?“ – kalbėjo V. Čepas.

Atėjo toks laikas, kai prarandamas saikas.

V. Čepas pastebėjo, kad visa tai, kas pasakoma nuo scenos ar parašoma šimtams ir tūkstančiams žmonių, yra viešas reikalas.

„Net komentarus rašau vardu ir pavarde. Jei rašai viešai, turi laikytis bent jau elementarių taisyklių. Išgirdus, kaip kalbama televizijoje, mane net šiurpas nukrato. Jie ten „vykdo darbus“, o ne dirba. Juk nesakoma „vykdau valgymą“. Laidų vedėjai nežino, kaip žodis „klausimas“ kirčiuojamas. Anksčiau kalbos inspektoriai bent pastabų reikšdavo. O dabar ką jie veikia?“ – pastebėjo V. Čepas.

Kartos: V. Čepas atkreipė dėmesį, kad beraštis jaunimas nebežino, kas yra kalbos kultūra. / Ryčio Laurinavičiaus nuotr.

Trumpiniai – idiotizmas

V. Čepas yra išleidęs ne vieną knygą, tad kalbos klausimas jam nėra svetimas.

„Kai kuriuos žodžius galima trumpinti. Bet irgi turi būti saikas. J. Basanavičiaus gatvė Palangoje yra tapusi „Basanke“. Bet J. Basanavičius ar J. Jablonskis siūlė žodį „prieblanda“ keisti į „kiauliažviegę“. Dėl to, kad tokiu metu žviegia kiaulės. Bet neprigijo toks žodis. Prieblanda, kai nėra tamsu, bet ir jau nešviesu. O „cepelinai“ yra tarptautinis žodis. Turbūt reikia padėkoti, kad man, dar gyvam esant, pastatė kulinarinį paminklą tuo „cepu“, – juokėsi V. Čepas.

Jis atkreipė dėmesį, kad trumpinių veržimasis į kalbą – jokia kūryba.

„Telefonas virs „telefu“? Tai traktorius „traku“ turėtų virsti? Jau ir taip negaliu klausyti, kaip šalies vadovai ar televizijos laidų vedėjai vietoje penkių taria „pem“, vietoje šešiasdešimt – „šem“ arba „šedešimt“. Juk kas nors vis dėlto turėtų demonstruoti, kas yra taisyklinga kalba“, – pabrėžė V. Čepas.

Naujadarai – jaunimui

Įmonės „Čili Pica“ marketingo vadovė Kamilė Rimkutė aiškino, kad patiekalas, pavadintas „cepais“, skirtas jaunimui.

„Čili Pica“ visada buvo jauki vieta, kur mūsų svečiai gali patogiai ir neįsitempę pasimėgauti maistu ir kompanija. Todėl neformalus bendravimas mums – daug natūralesnis. Taigi panaudoti tokį pavadinimą paskatino patys lankytojai, tarpusavio kalboje dažnai taip vadindami cepelinus“, – aiškino K. Rimkutė.

Šis restoranų tinklas cepelinus vadina „cepai už Tėvynę“.

„Taip atkreipiame dėmesį, kad tai yra kūrybinis pavadinimas. Patiekalo aprašyme svečiai randa žodžius iš bendrinės lietuvių kalbos žodyno. Tad linksmiau nusiteikę užsisako „apkeptų cepų“, o santūresniems pasiūlome „gardžiai apkeptus didžkukulius su krapų žaluma“, – į dienraščio užklausą atsakė įmonės atstovė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Baltušis prieš 60 metų rašė apie mūsų ateitį:

Baltušis prieš 60 metų rašė apie mūsų ateitį:  portretas
Rūnyk ,Džūliuke , į beismontą kolių atnešti. Ma, kad pėlės nėra. Kaip nėra, nugi va, prie sinkos, ant flioro. O ar duosi daimuką ant aiskrymo ? Šarap, kreize tu. Ką tik nupirkau dresiukę ir šiūsiukus- ir vėl kažko nori....Tik nerašė, kad keiksimės tai rusiškai dar 500 metų.

Anonimas

Anonimas portretas
Liandzbirkos nuo pat pirmos nepriklausomybės dienos išsigimsta. O kalbininkai jau seniai išnyko, dabartiniai valdininkai lenda i subinę jankiams. Bijo ir cyptelt, kad nereiketų kėdės uzleisti.

Taip,

Taip, portretas
reikia dar labiau trumpinti pagal Volodios prikergtą kalbos ekonomikos dėsnį: Tink pizės ski jamui vaau - es cams srat šekui - pirst vaau
VISI KOMENTARAI 34

Galerijos

  • Po incidento progimnazijoje prabilo apie mokyklų saugumą: reikia daryti du dalykus
    Po incidento progimnazijoje prabilo apie mokyklų saugumą: reikia daryti du dalykus

    Klaipėdoje vyrui patekus į progimnaziją ir pavogus moksleivių telefonus, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas teigia, kad stiprinant ugdymo įstaigų saugumą, svarbiausia užtikrinti aplinkos stebėjimą ir patekimo į pastat...

  • Mokslininkai įminė 80 metų senumo mįslę: nustatė senojo Nidos švyturio vietą
    Mokslininkai įminė 80 metų senumo mįslę: nustatė senojo Nidos švyturio vietą

    Baigiantis Švyturių metams Neringoje ir Klaipėdoje bei minint senojo Nidos švyturio įžiebimo 150 metų sukaktį, Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius tech“) mokslininkai nustatė tikslią senojo švyturio viet...

  • Eglučių kiemelio konkurse – 45 dalyviai
    Eglučių kiemelio konkurse – 45 dalyviai

    Į gruodį vyksiantį Kalėdų eglučių kiemelio konkursą užsiregistravo net 45 klaipėdiečių organizacijos. Lapkričio 20-oji buvo paskutinė registracijos diena, tačiau dar devynių dalyvių sulaukta kitą dieną, terminui jau oficialiai pasibaigus. ...

  • Lietuvos kariams – padėka ir pagarba
    Lietuvos kariams – padėka ir pagarba

    Žvarbų penktadienio vidurdienį klaipėdiečiai kartu su kariais atžygiavo į Kruizinių laivų terminalą, kuriame vyko Lietuvos kariuomenės 106-ųjų atkūrimo metinių ceremonija. Skambėjo sveikinimo kalbos, aidėjo salvės, virš susirinkusiųj...

  • Kam važiuoti į Laplandiją, jei turime Palangą?!
    Kam važiuoti į Laplandiją, jei turime Palangą?!

    Nuo jaukių vakarienių, pramogų šeimai iki energingų renginių ir fejerverkų – šventiniu laikotarpiu Palanga stengiasi patenkinti kiekvieno poreikius. Šiųmetis švenčių laukimas mylimiausiame kurorte prie jūros bus pers...

    3
  • Lapkričio pabaiga – nežiemiška
    Lapkričio pabaiga – nežiemiška

    Sinoptikų pranešimai pajūryje gyvenantiems žmonėms neleidžia tikėtis nei didesnių šalčių, nei ypatingos šilumos. Viskas bus taip, kaip ir paprastai būna lapkričio gale – stiproki vėjai vaikys debesis, o kai jie nurims, ga...

  • Į svečius pas merą – „pasimatuoti“ kėdės
    Į svečius pas merą – „pasimatuoti“ kėdės

    Klaipėdos vadovo Arvydo Vaitkaus feisbuko paskyroje atsirado šmaikštus vaizdo įrašas, kuriame visiems žinomas aktorius klaipėdietis Giedrius Savickas prašo „pasimatuoti“ mero kėdę. Šiuo vaizdo įrašu ...

    1
  • Dėl keistos antenos – spėlionės
    Dėl keistos antenos – spėlionės

    Žmones šią savaitę stebino neįprastas objektas. Jie nepatikliai dairėsi į vieną automobilį, pastatytą Gargžduose prie prekybos centro. Mat iš transporto priemonės stogo netikėtai į orą iškilo stovas su grybo formos įrenginiu...

    3
  • Vakarų Lietuvoje – sniego pusnys: dalis žmonių liko be elektros
    Vakarų Lietuvoje – sniego pusnys: dalis žmonių liko be elektros

    Vakarų Lietuvą penktadienio rytą pasitiko žiema. Socialiniuose tinkluose žmonės dalijosi įvairiuose miestuose užfiksuotais sniego pusnių vaizdais. ...

  • Paskelbtas konkursas sparčiai kylančios Sendvario „Saulės“ mokyklos vadovo pareigoms
    Paskelbtas konkursas sparčiai kylančios Sendvario „Saulės“ mokyklos vadovo pareigoms

    Savivaldybė paskelbė konkursą Klaipėdos rajono Sendvario „Saulės“ mokyklos direktoriaus (-ės) pareigoms eiti. Nauja švietimo, kultūros ir sporto įstaiga Trušeliuose duris atvers jau 2025-aisiais, o pretendentų į mokyklos vad...

Daugiau straipsnių