Tyrimai prie Lankupių šliuzo

Klaipėdos rajono savivaldybė imasi iniciatyvos tvarkyti išlikusius Karaliaus Vilhelmo kanalo kultūros paveldo statinius.

Rengiamasi remontuoti Karaliaus Vilhelmo kanalo Lankupių šliuzą ir jam priklausančius statinius. Šiuo metu paskelbtas konkursas atlikti šio kanalo Lankupių šliuzo restauravimo darbų projektą.

Planuojama, kad jis bus pradėtas nuo išsamių tyrimų – batimetrinių, geologinių, istorinių, inžinerinių, geologinių ir architektūrinių. Rekonstruojant Lankupių šliuzą planuojama sutvarkyti ir kanalo šlaitus. Bus siekiama atnaujinti ir šliuzo vartų mechaninę dalį, kad elektros varikliais būtų galima lengvai atidaryti ir uždaryti vartus.

Kada prasidėtų pats kanalo restauravimas, nėra aišku, bet bent jau Lankupių šliuzo komplekso tvarkymo ir avarinės grėsmės šalinimo dokumentų parengimas būtų šiokia tokia kanalo atnaujinimo pradžia.

Laikmetis: prieškario laivyba Karaliaus Vilhelmo kanale. Gargždų krašto muziejaus filialo J. Gižo etnografinėje sodyboje nuotr.

Avarinės būklės statinys

Šiuo metu Lankupių šliuzo būklė nėra netgi patenkinama. Šliuzo kompleksas yra apleistas, iš dalies netgi avarinės būklės. Apie tai liudija ir jo techninės būklės įvertinimo aktas.

Nurodoma, kad Lankupių šliuzo gelžbetoninės konstrukcijos yra pažeistos – vietomis išgraužtos, išdaužtos, įtrūkusios. Konstrukcija daugelyje vietų apaugusi kerpėmis ir samanomis.

Ne ką geresnės būklės ir daugiau nei prieš šimtmetį įrengtos šliuzo metalinės konstrukcijos – vartai, šliuzo aptarnavimo tilteliai, jų turėklai. Jie smarkiai pažeisti korozijos. Neaiškios, o greičiausiai prastos būklės yra ir povandeninė metalinė šliuzo dalis.

Dar blogesnė yra buvusių medinių Lankupių šliuzo konstrukcijų dalis. Medinės dalys beveik visur supuvo. Likę tik metaliniai ankeriai arba kiaurymės tarp metalo konstrukcijų, kas liudija, kad jose kažkada būta ir medienos.

Šliuzo elementus – vandens lygio reguliavimo mechanizmus, sklendes, krumpliaračius – laikas ir aplinka taip pat smarkiai paveikė. Dėl ilgus metus nebuvusios priežiūros, kai jų niekas netepė, didžioji dalis mechanizmų yra užrūdiję.

Unikali kanalo infrastruktūra

Karaliaus Vilhelmo kanalo Lankupių šliuzas buvo įrengtas 1864 m. Jis turėjo reguliuoti vandens lygį kanale. Tam buvo įrengti dveji po 11 m pločio vartai tarp 177 m ilgio šliuzo dalių. Pradžioje jie buvo atidarinėjami rankiniu būdu. Vėliau įrengta elektrinė transmisija.

Kai iš Minijos į kanalą atplaukdavo laivas ar sieliai, būdavo atidaromi arčiau upės esantys pirmieji vartai. Įplaukus į vidų, kai Minijos upės ir kanalo šliuzo dalies vandens lygis susilygindavo, vartus nuo Minijos upės uždarydavo. Atidarydavo antruosius kanalo vartus. Kanale vandens lygis būdavo žemesnis, todėl atidarius vartus vandens srovė iš šliuzo „nešdavo“ tiek sėlius, tiek laivus kanalu.

Anuomet Lankupių šliuzas buvo tik viena iš Karaliaus Vilhelmo kanalo infrastruktūros detalių.

Tuo metu, kai šliuzas visiškai veikė, jam prižiūrėti buvo paskirtas specialus tarnautojas, kuris atidarinėdavo ir uždarinėdavo šliuzo vartus.

Anuomet Lankupių šliuzas buvo tik viena iš Karaliaus Vilhelmo kanalo infrastruktūros detalių.

Kaip veikė pirmasis ir vienintelis Lietuvoje žmonių rankomis iškastas kanalas, nėra detaliai ištirta. Klaipėdos rajonas ir šioje vietoje planuoja užpildyti „baltą dėmę“. Yra numatoma arba bent jau svarstoma, kad remiantis įvairiais šaltiniais turėtų būti parengta išsami Karaliaus Vilhelmo kanalo istorija.

Klaipėdos rajone yra žmonių, kurie vertina, kad Karaliaus Vilhelmo kanalo istorija, jos praeities veikla yra unikali. Mąstoma, jog kanalas, tinkamai atkūrus bent jau tuos jo objektus, kurie yra išlikę, kad ir prastos būklės, kaip Lankupių šliuzas, galėtų traukti lankytojus.

Istorija: Lankupių šliuzo schema iš Lietuvos tarpukario leidinių. Gargždų krašto muziejaus filialo J. Gižo etnografinėje sodyboje nuotr.

Laukiama ir rekonstruotų tiltų

Atskira Karaliaus Vilhelmo kanalo atkūrimo tema galėtų būti bent vieno jo buvusių iš dešimties tiltų atkūrimas.

1902–1904 m. buvo pastatyti šie Karaliaus Vilhelmo kanalo tiltai: Lankupių, Priekulės-Kintų, Svencelės-Kiškių, Kalviškių, Venckų, Jokšų, Klišių, Derceklių, Kliošių, Stariškių kaimų tiltai.

Dauguma jų buvo visiškai sugriauti per II pasaulinį karą.

Apgriauti, tačiau išliko Jokšų ir Kliošių kaimo tiltai. Klaipėdos rajono savivaldybė yra pasižadėjusi ir įsipareigojusi atstatyti bent Jokšų kaimo tiltą.