R. Flickas šventuoliu neapsimeta

Nesiekia būti populistu

– Neseniai atsiėmėte I.Simonaitytės premiją. Turbūt jaučiatės įvertintas?

– Žinote, jei atvirai, – aš tikėjausi. Nelaikau savęs prastu rašytoju. Žinoma, nededu sau ant galvos karūnos, bet, manau, esu jos vertas. Rašau, nes turiu ką pasakyti. Kokia forma – nėra didelė reikšmė. Turiu sukaupęs didelę gyvenimišką patirtį, gal todėl žmonės mano kūryba taip domisi. Premija, be abejonės, yra malonus įvertinimas, tai tam tikras kokybės ženklas. Meluočiau sakydamas, kad man tai nerūpi, bet sykiu – neriečiu dėl to nosies. Maloniausi yra susitikimai su žmonėmis ir jų dėmesys mano knygoms. Nors ir stengiuosi per daug nesireklamuoti ir nenoriu būti populistas, bet vis dar laukia eilės susitikimų.

– Kaip leidžiate laisvalaikį su šeima?

– Kadangi turime nuosavą namą, vasarą daug laiko būname gamtoje. Gaila, kad dėl sušlubavusios sveikatos negaliu aktyviai judėti. Be to, daug skaitau, mano lentynoje krūva knygų, kurios laukia savo eilės.

Vizitinė kortelė

Gimė 1936 m. rugpjūčio 16 d. Veisiejuose.

1959 m. Vilniaus universitete baigė archeologiją.

1966 m. baigė pramonės ekonomikos studijas.

1970–1974 m. tapo Maskvos I.M.Gubkino naftos ir dujų pramonės instituto aspirantu.

1984 m. tapo ekonomikos mokslų daktaru.

1986–1990 m. Vilniaus inžinerinio statybos instituto dėstytojas, o nuo 1987 m. tapo profesoriumi.

1990–1991 m. buvo energetikos ministro pavaduotojas.

2012 m. tarptautiniame literatūrinio rudens konkurse „Prisijaukinkime žodį, paukštį, debesį...“ gavo prozos nominaciją.

2015 m. pelnė literatūrinę I.Simonaitytės premiją.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių