Ragina saugoti žvejus nuo vėjo jėgainių

Jūrose kuriamos naujos technologijos, pavyzdžiui, vėjo jėgainės, ne visada yra gėris ir ne visi tai sutinka draugiškai.

Siūlo ieškoti kompromiso

Viena grupių, kuri labiausiai priešinasi vėjo jėgainių žygiui į jūras, yra žvejai. Jie sugebėjo netgi įtikinti Europos Parlamentą, kad jame būtų analizuojama situacija dėl į žvejybos plotus vis labiau besiskverbiančių vėjo jėgainių parkų.

Europos Parlamentas įspėjo apie galimą neigiamą naujų vėjo jėgainių parkų poveikį žvejybai Europos Sąjungos vandenyse. Jis paragino prieš statant vėjo jėgainių parkus atlikti daugiau tyrimų, kaip išvengti jų poveikio arba jį sušvelninti, ir imtis priemonių žvejų pragyvenimui apsaugoti.

„Siekdamos apsaugoti žuvininkystę, ES valstybės narės turėtų užtikrinti, kad vietovės, kuriose bus įrengtos vėjo jėgainės jūroje, būtų toli nuo žvejybos vietų ir statomos tik tuo atveju, jei yra garantija, kad jos neturės neigiamo poveikio aplinkai, ekologijai, socialinei ekonomikai ir kultūrai“, – teigiama Europos Parlamento priimtoje rezoliucijoje.

Nesigirdi lietuviškų pretenzijų

Vėjo jėgainių parko statybos reikalai greitai taps aktualūs ir Lietuvos žvejams, nes didžiulis parkas planuojamas ir Lietuvos vandenyse.

„Žvejai turi būti įtraukti į sprendimų priėmimo procesą, susijusį su jūrų vėjo jėgainių statyba, kad būtų sumažintas jų galimas neigiamas poveikis. ES valstybės narės turėtų atlyginti nuostolius žvejams ir sudaryti palankesnes sąlygas gauti draudimą laivams, žvejojantiems šalia jūrų vėjo jėgainių parkų“, – teigiama rezoliucijoje.

Lietuvos žvejai kol kas nekėlė ar bent viešai neskelbė kokių nors pretenzijų dėl planuojamų statyti vėjo jėgainių parkų jūroje. Kol kas ką nors daryti dar galbūt yra ir ankstoka, nes konkretūs vėjo jėgainių parko projektavimo darbai dar nepradėti.

Reikės vis daugiau plotų

Šiuo metu ES vandenyse vėjo jėgainių parkai labiausiai dygsta Šiaurės jūros pakrantėse.

Baltijos jūroje jų dar yra mažai, todėl ši problema žvejams kol kas ne tokia aktuali. Europos Komisijos skaičiavimais, 30 proc. elektros energijos 2050 m. bus pagaminama iš vėjo jėgainių jūroje.

Jų skaičius augs ne tik Šiaurės jūroje, bet ir Baltijoje.

Lietuvos pakrantėse yra numatyti 3–4 vėjo jėgainių parkų rajonai, Lenkijos pakrantėje – daugiau nei 10. Nauji vėjo jėgainių parkai statomi arba planuojami statyti ir prie Vokietijos, Danijos, Švedijos, Suomijos, Estijos ir Latvijos krantų.

Europos regiono vystymo fondas „Interreg“ yra pateikęs po tris scenarijus dėl vėjo jėgainių parkų vystymo Baltijos jūroje 2030 ir 2050 m.

2030 m. Baltijos jūros vėjo jėgainių parkuose gali būti gaminama 30–55 GW elektros energijos. Parkams įrengti reikės nuo 1500 iki 2 600 kv. km ploto. Tai bus nuo 0,4 iki 0,7 proc. viso Baltijos jūros ploto.

2050 m. prognozuojama, kad Baltijos jūros vėjo jėgainių parkuose gali būti gaminama nuo 120 iki 600 GW elektros energijos. Vėjo parkams įrengti reikės nuo 5 700 iki 27 700 kv. km ploto. Tai yra nuo 1,5 iki 7,4 proc. visos Baltijos jūros dalies ploto.

2050 m. vėjo jėgainių parkams reikės 15 kartų daugiau jūrinės erdvės nei šiandien. Tai neišvengiamai ves prie didesnės trinties tarp vėjo jėgainių parkų savininkų ir žvejų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Kol pastatys jėgaines žuvis ir taip jau bus išgaudyta. O tada ir kompensacijų bus galima pareikalauti.

Va taip va

Va taip va portretas
Siaip jau Baltijos juroje is viso neturetu buti gaudomos zuvys. Svedijoje bei Suomijoje jei parduodama zuvis buvo sugauta Baltijos juroje, klientaimprivalomimperspeti, kad zuvis nesaugi ir valgoma ant savo rizikos. Tai daug ka pasako…
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių