Lygiadienį pusmetį buvusi ilgesnė diena susilygina su vis labiau įsigalinčia naktimi. Įprastai Lygė minima rugsėjo 22-ąją.

Jei ši diena, kaip šiemet, yra savaitės viduryje, kai kur lygiadienis perkeliamas į savaitgalį. Taip šiemet tradicinė lygiadienio šventė "Ragu per dangų" surengta sekmadienį.

Dreverniškių šventėje paprastai sau įdomių dalykų randa įvairių pažiūrų ir nusiteikimo žmonės: vieni žiūri mėgėjų teatrų spektaklius, kiti atvyksta ant marių kranto jau vakare, kai nuo kultūros centro patraukia marga minia apraudodama šiaudinį oželį, kurį nešasi su savimi. Jis prie marių sudeginamas su kitomis šiaudinėmis skulptūromis. Taip paskelbiama, kad atėjo tamsusis metų laikas, ilgo šviesos laukimo, ramybės metas.

Pastogė: per lietų Dagos šventę švenčiančius doviliškius priglaudė bažnyčia. ("Facebook" paskyros "Dovilų etninės kultūros centras" nuotr.)

Dovilų bendruomenė į kasmet rengiamą Dagos šventę pasikvietė namiškius ir kaimynus dar penktadienį. Lynojo, todėl oficialioji šventės dalis vyko svetingoje Dovilų bažnyčioje, linksmybės vėliau persikėlė į Etninės kultūros centro kiemą.

Dauguma tradicijų puoselėtojų nepaiso, kad rugsėjo 22-oji – darbo diena. Jau šį vakarą minėsime ne tik Lygę, bet ir Baltų vienybės dieną.

Žmonės raginami užkurti ugnį ar naudotis kitais šviesuliais ant piliakalnių, alkakalnių ar kitų su baltų (aisčių) istorija susijusiose vietose. Jeigu tai darančiųjų bus daug, kiekvienas tamsoje matys bent kelis šviesulius.

Vis dažniau žmonės raginami ne kurti gyvą ugnį, o naudoti lazerinius prožektorius, jų šviesą nukreipti aukštyn ir judinti, kad iš tolo matytųsi šviesos stulpas. Piliakalnių aikštelėse prašoma ugnies nekurti ant žemės, taip gali būti suardytas dar netirtas palikimas. Geriau naudoti fejerverkus, skraidančius žibintus arba iškelti ugnį ant karčių.

Taip prisimenami seni, šimtmečius gyvavę papročiai, kai ugnies sąšauka ant piliakalnių kvietė vienytis – ginti savo žemes, gyvastį, savastį.

Šį vakarą, apie 20 val., suliepsnos vasarą Gintaro įlanką puošusios nendrinės skulptūros. Juodkrantėje vyks dainų, šokių ir paslapties kupinas reginys.

Palangos pakraštyje, ant Žemaičių alkos kalno,  paprastai taip pat renkasi žmonės atsisveikinti su šviesiuoju metų laiku.