- Daiva Janauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rudens lygiadienis – gamtos reiškinys, kurį vis dažniau paverčiame švente. Vieni prisimena tradiciją šiuo metu dėkoti už derlių, kiti rugsėjo 22-osios vakare renkasi ant piliakalnių ir uždegdami ugnį mini Baltų vienybės dieną.
Lygiadienį pusmetį buvusi ilgesnė diena susilygina su vis labiau įsigalinčia naktimi. Įprastai Lygė minima rugsėjo 22-ąją.
Jei ši diena, kaip šiemet, yra savaitės viduryje, kai kur lygiadienis perkeliamas į savaitgalį. Taip šiemet tradicinė lygiadienio šventė "Ragu per dangų" surengta sekmadienį.
Dreverniškių šventėje paprastai sau įdomių dalykų randa įvairių pažiūrų ir nusiteikimo žmonės: vieni žiūri mėgėjų teatrų spektaklius, kiti atvyksta ant marių kranto jau vakare, kai nuo kultūros centro patraukia marga minia apraudodama šiaudinį oželį, kurį nešasi su savimi. Jis prie marių sudeginamas su kitomis šiaudinėmis skulptūromis. Taip paskelbiama, kad atėjo tamsusis metų laikas, ilgo šviesos laukimo, ramybės metas.
Pastogė: per lietų Dagos šventę švenčiančius doviliškius priglaudė bažnyčia. ("Facebook" paskyros "Dovilų etninės kultūros centras" nuotr.)
Dovilų bendruomenė į kasmet rengiamą Dagos šventę pasikvietė namiškius ir kaimynus dar penktadienį. Lynojo, todėl oficialioji šventės dalis vyko svetingoje Dovilų bažnyčioje, linksmybės vėliau persikėlė į Etninės kultūros centro kiemą.
Dauguma tradicijų puoselėtojų nepaiso, kad rugsėjo 22-oji – darbo diena. Jau šį vakarą minėsime ne tik Lygę, bet ir Baltų vienybės dieną.
Žmonės raginami užkurti ugnį ar naudotis kitais šviesuliais ant piliakalnių, alkakalnių ar kitų su baltų (aisčių) istorija susijusiose vietose. Jeigu tai darančiųjų bus daug, kiekvienas tamsoje matys bent kelis šviesulius.
Vis dažniau žmonės raginami ne kurti gyvą ugnį, o naudoti lazerinius prožektorius, jų šviesą nukreipti aukštyn ir judinti, kad iš tolo matytųsi šviesos stulpas. Piliakalnių aikštelėse prašoma ugnies nekurti ant žemės, taip gali būti suardytas dar netirtas palikimas. Geriau naudoti fejerverkus, skraidančius žibintus arba iškelti ugnį ant karčių.
Taip prisimenami seni, šimtmečius gyvavę papročiai, kai ugnies sąšauka ant piliakalnių kvietė vienytis – ginti savo žemes, gyvastį, savastį.
Šį vakarą, apie 20 val., suliepsnos vasarą Gintaro įlanką puošusios nendrinės skulptūros. Juodkrantėje vyks dainų, šokių ir paslapties kupinas reginys.
Palangos pakraštyje, ant Žemaičių alkos kalno, paprastai taip pat renkasi žmonės atsisveikinti su šviesiuoju metų laiku.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Karinės jūrų pajėgos NATO misijai Baltijos jūroje skyrė du laivus1
Karinės jūrų pajėgos NATO kritinės infrastruktūros apsaugos operacijai Baltijos jūroje skyrė du laivus, jie trečiadienį išplaukė į jūrą, BNS nurodė Lietuvos kariuomenė. ...
-
Uostamiestis mini Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 102-ąsias metines1
Sausio 15-ąją uostamiestyje, Skulptūrų parke, prie paminklo „Už Laisvę žuvusiems“, tradiciškai buvo paminėtos Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 102-osios metinės. Jų metu buvo prisiminti svarbūs 1923-iųjų istorin...
-
Vaikų „linksmybės“: sniego gniūžtėmis – į automobilius1
Vieno prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje buvo pastebėti du vaikai, į mašinas mėtantys sniego gniūžtes. Vyriškiui išlipus jų sudrausminti vos neįvyko nelaimė – vienas nepilnametis atsitrenkė į važiuo...
-
Olando Kepurės skardis – lankomiausias objektas
Aplinkosaugininkai pripažįsta, kad Olando Kepurės skardis – vienas lankomiausių šalies objektų. ...
-
Dėl vaizdo kameros Jūrininkų prospekte – sumaištis: kam šita „akytė“?
Jūrininkų prospekte esančio daugiabučio namo pirmojo aukšto balkone įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Klaipėdiečiai svarsto, ką buto gyventojas stebi – vaikų žaidimų aikštelę, teritoriją po balkonu, o gal tiesiog praeivius? ...
-
Pristatytas Klaipėdos veiklos plano projektas 2025–2027 m.: kasmet prireiks per 500 mln. eurų
Klaipėdos gyventojams pristatytas 2025–2027 metų Strateginio veiklos plano projektas. Planuojama, kad programoms įgyvendinti kasmet prireiks po daugiau kaip 500 mln. eurų. ...
-
Klaipėdoje priedangų skaičius tebeauga
Klaipėdoje daugėja priedangų – jų skaičius šiuo metu siekia 90. Pavojaus atveju jose pasislėpti galėtų apie 31 tūkst. žmonių. Nuolatos ieškoma ir kitų galimų naujų priedangų vietų. O gyventojams skaitomos paskaitos civilin...
-
Tragiško likimo majorui Oksui skirs knygą1
Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metinės šiandien bus minimos ne tik uostamiestyje, bet ir Kaune, kur bus pagerbtas ir vienas pagrindinių šios kovinės operacijos vadų – Juozas Tomkus, slapyvardžiu Oksas. Ši trag...
-
Naujovė bažnyčioje – mišios anglų kalba5
Nuo šiol kartą per mėnesį Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje mišios vyks anglų kalba. Jos bus skirtos uostamiestyje ir aplink jį gyvenantiems užsieniečiams. Tikimasi, kad tai padės integruotis ir įsitraukti į bendruomen...
-
Klaipėdoje minimos krašto prijungimo prie Lietuvos 102-osios metinės
Klaipėdoje trečiadienį minimos šio krašto prijungimo prie Lietuvos 102-osios metinės. ...