Sunkumus pamiršti padeda žygiai

Kai Klaipėdos apygardos prokuratūros darbuotojai susiruošė į ekskursiją, sumanę aplankyti Liepoją, prokurorui Ruslanui Ušinskui ne vienas su šypsena siūlė nueiti pėsčiam. Juokas juokais, bet šis 45 metų vyras tokį atstumą yra ne kartą įveikęs per dieną. Šį savaitgalį jis ketina dalyvauti 75 kilometrų žygyje palei Nemuną, nors gydytojai būtų kategoriškai prieš.

Pirmas žygis – skausmingas

– Kada ir kaip sumanėte leistis į tolimus žygius?

– Man regis, tai buvo prieš penkerius metus. Tada sugalvojau prisijungti prie naktinio žygio Sausio 15-osios proga. Tie 25 kilometrai man buvo patys sunkiausi. Tada neturėjau jokios patirties, avėjau gal ir patogiais batais, bet ne visai pritaikytais ilgai eiti, o dar užteko nepatyrimo apsiauti vilnonėmis kojinėmis. Po to ilgai gydžiau pėdas. Prisitryniau nežmoniško dydžio pūsles. Buvo nepaprastai sunku eiti ir dabar tą ėjimą prisimenu kaip didžiausią siaubą. Gal 15-ajame kilometre pajutau, kad su kojomis bus bėdos. Prisiverčiau ir Klaipėdą pasiekiau. Iš tos kompanijos su manimi į žygius leidžiasi gal tik pora žmonių. Dabar man toks atstumas įveikiamas vienu atsikvėpimu. Po to jau buvo lengviau nueiti 30 ir 40 kilometrų.

– Nuo to laiko vis didinote krūvius?

– Vėliau vienas sunkesnių buvo 50 kilometrų žygis pajūriu iš Latvijos iki Klaipėdos. Ėjome paplūdimiu. Latvijos pajūris tam yra kur kas geresnis. Lietuvoje didesnioji dalis pliažo yra siaura, eiti tenka nuožulniu paviršiumi, todėl po kurio laiko pradeda skaudėti dubenį. O jeigu bandoma eiti sausu, klampiu smėliu, reikia kur kas daugiau jėgų. Kitą kartą pusšimtį kilometrų nuėjau palei Nemuną. Šiemet įveikiau rimtesnę treniruotę – 100 kilometrų pajūriu per parą. Tada žingsniavome iš Klaipėdos iki Nidos ir atgal. Buvo gegužės mėnuo. Šiam žygiui prireikė apie 21 valandos. Mano telefone programėlė parodė, kad nupėdinau 108 tūkst. žingsnių. Grįžau namo apie 8 val. ryto, numigau gal keturias valandas ir išėjau su šeima pasivaikščioti.

– Ar taip ir ėjote visą parą su mažomis pertraukomis?

– Pertraukų būna ne viena, juk reikia kojines pasikeisti, užkąsti. Pradžioje tempas greitas, paskui vis lėtyn ir lėtyn. Sunkiausia pačioje pabaigoje, organizmas pervargęs, prasideda vidinis drebulys. Visas kūnas liepia sustoti, bet protas sako: "Juk nebe daug liko, juk nemesi visko dėl 15 ar 20 kilometrų". Vėl stojausi, ėjau. Buvo tokių, kurie nebaigė trasos. Tiksliau – trasą įveikė mažuma.

Būtų gėda prieš save

– Kas lemia, kad ir labai pavargęs nepasiduodate, įveikiate užsibrėžtą tikslą?

– Svarbu turėti tinkamą avalynę, pakankamai vandens ir teisingai sudėlioti mintis. Gaila prarasti laiką ir nebaigti žygio tada, kai liko tiek nedaug. Labiausiai būtų gėda pačiam prieš save. Man tokie žygiai labai įdomūs. Pamenu, pusšimčio kilometrų žygį Nemuno kilpomis. Nereali gamta. Jeigu važiuočiau mašina, tokių dalykų nepamatyčiau. Iš Klaipėdos į Nidą ėjome palei jūrą, o atgal – pėsčiųjų ir dviračių takais. Asfaltu eiti sunkiau, todėl grįžimas buvo kur kas ilgesnis, mat ir nuovargis prisidėjo.

– Gal tokie žygiai – gera priemonė sulieknėti?

– Nemanau. Eidami žmonės tik praranda skysčius. Na, gal truputį, bet reikia nuolat judėti, o ne kartą per kelis mėnesius.

– Koks jūsų įveiktas ilgiausias atstumas?

– Rugpjūtį nusprendėme pareiti pajūriu iš Ventspilio į Klaipėdą. Atstumas – 222 kilometrai. Šis žygis buvo sunkesnis už kitus dar ir todėl, kad niekas nepasitiko, nemaitino, nepapildė vandens, buvome patys sau. Visais kitais atvejais organizatoriai įrengia punktus, kur galima gauti vandens, užkandžių, pleistrų ar purškalų nutrintoms ar mėšlungio sutrauktoms kojoms. Šios kelionės metu teko viską neštis ant kupros, planuoti, kada ir kur gausime vandens. Iš Ventspilio išėjome gal 20 žmonių, didesnioji dalis – latvių. Žygio organizatorius labai įdomiai specializuojasi žygiuoti naktimis, o dienomis ilsisi.

– Koks keistas sumanymas. Kodėl taip?

– Man toks planas nepatinka, nes nieko nepamatai, todėl visiškai neįdomu. Be to, naktį kilometrai atrodo ilgesni, kelią pasišvieti prožektoriumi ir matai tik navigacijos įtaisą. Išėjome visi kartu, bet paskui su bičiuliu ir prisijungusiu marijampoliečiu aplenkėme pagrindinę žygio grupę dviem paromis. Tiesiog pirmą naktį ėjome ilgiau, iki kitos dienos vidurdienio. Dieną buvo labai sunku miegoti, jau buvo momentas, kai galvojome pratęsti žygį. Nusnaudėme porą valandų ir vėl ėjome per naktį iki kitos nakties. Toliau jau žingsniavome dienomis, o miegojome naktimis. Pagrindinė problema buvo gauti vandens, nes dienai reikia nuo dviejų iki trijų litrų, o pačiam tiek nešti labai sunku. Tame Latvijos pakraštyje rasti parduotuvę irgi nepaprasta. Praėjome lietuvių koloniją Papėje, apie tai bylojo mūsų trispalvės ir raudonos su vyčiais vėliavos. Žmones sutikome kur ne kur.

– Turėjote kokių nors nuotykių?

– Netoli Nicos, Jūrkalnės, pasukome į mišką netoli kaimelio ir sutikome vaikus, važinėjančius dviračiais. Tie nustebo ir paklausė, kur einame. Pasakėme, kad į Klaipėdą. Jie labai primygtinai bandė aiškinti, jog einame ne tuo keliu, ten – jūra, Klaipėda – visai kitoje pusėje. Mes žiūrime į žemėlapį, pėdiname pajūriu, užsukdami į gyvenvietes. Vaikams buvo didžiulė nuostaba.

Ėjimas prapučia smegenis

– Kodėl pasirinkote eiti, o ne slidinėti ar kitaip sportuoti?

– Eidamas pasikliauji tik savimi ir nesi daugiau nuo nieko priklausomas. Slidinėjimo entuziastai turi važiuoti į kalnus, laukti tinkamo oro, sniego. Dviratis taip pat negarantuoja visiškos laisvės. Pakeliui iš Ventspilio pajūrio miške sutikome dvi merginas. Jos labai vargo puriu tako smėliuku stumdamos dviračius. Kai pasiryžti eiti, priklausai tik nuo savęs, kiek sugebėsi, tiek nueisi, nė prie ko derintis nereikia. Esu pėsčias išvaikščiojęs didžiąją Lietuvos dalį. Man labai patinka daug pamatyti gamtos, vaizdų, vietovių, bendrauti su bendrakeleiviais. Kalbų mažėja tik po kokių 35 nueitų kilometrų.

– Ar žygių dalyviai susipyksta?

– Kartą prieš mus ėjo mergina. Mes juokavome, kad į panašius žygius žmonos geriau neimti. Ji mums pritarė, kad susiruošę į ilgą žygį sutuoktiniai turėtų pasiimti ir skyryboms reikalingus dokumentus. Mano žmonai ilgi žygiai nepatinka, ji kitaip sportuoja.

– Kokią didžiausią ilgų žygių naudą jaučiate?

– Svarbiausias dalykas – tai geriausias būdas pailsėti nuo darbo. Ilgas ėjimas pravalo smegenis. Mano darbas – sudėtingas, susijęs su įtampa ir stresu, galva darbo reikalais užkimšta ir tada, kai baigtos darbo valandos. Specializuojuosi prekybos žmonėmis bylose. Ir psichologinės įtampos esama, esu sulaukęs grasinimų. Ne pačios geriausios emocijos taip pat veikia, visiškai nuo jų atsiriboti neįmanoma. Kad jų neišliečiau ant artimiausių žmonių, išeinu pasivaikščioti. Taip smegeninę prapučia, minčių ateina visai kitokių, o tada ir darbe viskas sekasi paprasčiau. Man labai patinka įveikti pačiam save, padaryti tai, ką užsibrėžiu, kad ir koks ilgas būtų atstumas. Be to, dauguma žygių yra teminiai, o tai reiškia, kad labai daug sužinau.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Sovietmečiu

Sovietmečiu portretas
Trys kauniečiai gėrė alų Vilniaus "Gintaro" aludėje ir nusprendė eiti į Kauną, į "Rambyną" atsigerti alaus. Vienas ties Vieviu pasitraukė, o du pasiekė tikslą. Ėjo be jokio pasiruošimo ir tinkamos aprangos !!!!!!
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

  • Po incidento progimnazijoje prabilo apie mokyklų saugumą: reikia daryti du dalykus
    Po incidento progimnazijoje prabilo apie mokyklų saugumą: reikia daryti du dalykus

    Klaipėdoje vyrui patekus į progimnaziją ir pavogus moksleivių telefonus, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas teigia, kad stiprinant ugdymo įstaigų saugumą, svarbiausia užtikrinti aplinkos stebėjimą ir patekimo į pastat...

  • Mokslininkai įminė 80 metų senumo mįslę: nustatė senojo Nidos švyturio vietą
    Mokslininkai įminė 80 metų senumo mįslę: nustatė senojo Nidos švyturio vietą

    Baigiantis Švyturių metams Neringoje ir Klaipėdoje bei minint senojo Nidos švyturio įžiebimo 150 metų sukaktį, Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius tech“) mokslininkai nustatė tikslią senojo švyturio viet...

  • Eglučių kiemelio konkurse – 45 dalyviai
    Eglučių kiemelio konkurse – 45 dalyviai

    Į gruodį vyksiantį Kalėdų eglučių kiemelio konkursą užsiregistravo net 45 klaipėdiečių organizacijos. Lapkričio 20-oji buvo paskutinė registracijos diena, tačiau dar devynių dalyvių sulaukta kitą dieną, terminui jau oficialiai pasibaigus. ...

  • Lietuvos kariams – padėka ir pagarba
    Lietuvos kariams – padėka ir pagarba

    Žvarbų penktadienio vidurdienį klaipėdiečiai kartu su kariais atžygiavo į Kruizinių laivų terminalą, kuriame vyko Lietuvos kariuomenės 106-ųjų atkūrimo metinių ceremonija. Skambėjo sveikinimo kalbos, aidėjo salvės, virš susirinkusiųj...

  • Terminalo pavadinimas – ne vienas
    Terminalo pavadinimas – ne vienas

    Kruizinių laivų terminalas gali būti vadinamas dvejopai – ne tik visiems įprastu oficialiu pavadinimu, bet ir kitu – Karo ir kruizinių laivų terminalu. Taip esą nuspręsta dėl to, kad šiame terminale švartuojasi ne tik kruizin...

  • Kam važiuoti į Laplandiją, jei turime Palangą?!
    Kam važiuoti į Laplandiją, jei turime Palangą?!

    Nuo jaukių vakarienių, pramogų šeimai iki energingų renginių ir fejerverkų – šventiniu laikotarpiu Palanga stengiasi patenkinti kiekvieno poreikius. Šiųmetis švenčių laukimas mylimiausiame kurorte prie jūros bus pers...

    3
  • Lapkričio pabaiga – nežiemiška
    Lapkričio pabaiga – nežiemiška

    Sinoptikų pranešimai pajūryje gyvenantiems žmonėms neleidžia tikėtis nei didesnių šalčių, nei ypatingos šilumos. Viskas bus taip, kaip ir paprastai būna lapkričio gale – stiproki vėjai vaikys debesis, o kai jie nurims, ga...

  • Į svečius pas merą – „pasimatuoti“ kėdės
    Į svečius pas merą – „pasimatuoti“ kėdės

    Klaipėdos vadovo Arvydo Vaitkaus feisbuko paskyroje atsirado šmaikštus vaizdo įrašas, kuriame visiems žinomas aktorius klaipėdietis Giedrius Savickas prašo „pasimatuoti“ mero kėdę. Šiuo vaizdo įrašu ...

    1
  • Dėl keistos antenos – spėlionės
    Dėl keistos antenos – spėlionės

    Žmones šią savaitę stebino neįprastas objektas. Jie nepatikliai dairėsi į vieną automobilį, pastatytą Gargžduose prie prekybos centro. Mat iš transporto priemonės stogo netikėtai į orą iškilo stovas su grybo formos įrenginiu...

    3
  • Vakarų Lietuvoje – sniego pusnys: dalis žmonių liko be elektros
    Vakarų Lietuvoje – sniego pusnys: dalis žmonių liko be elektros

    Vakarų Lietuvą penktadienio rytą pasitiko žiema. Socialiniuose tinkluose žmonės dalijosi įvairiuose miestuose užfiksuotais sniego pusnių vaizdais. ...

Daugiau straipsnių