Prano testamentas

Rūta ir Pranas nesiryžo bėgti su mažu vaiku, kai aplinkui siautė naciai.

Todėl savo kūdikį atidavė mamai, o seseriai Jadvygai parašė laišką, kuriame užuominomis užsiminė apie gresiantį pavojų ir prašė užauginti sūnų Telesforą, nes veikiausiai nujautė, kad mirtis pernelyg arti.

"Jadvyga, pasitaikius gerai progai rašau. (...) Turbūt mano telegramą gavai, tai žinai, kad mudu jau nebe Laižuvoje. Priežastis smulkiau laiške negaliu minėti. Mama tau viską papasakos, tik vieną tau pasakysiu, kad kito kelio aš nebeturėjau. Dėl manęs nesirūpink, aš tuo tarpu visiškoje tvarkoje pas savo prietelius. Tu jau turbūt susižinojai su mama. Noriu dar kartą tau priminti, kad dėtumei visas pastangas jai pagelbėti. Tu galėtum iššaukti ją telefonu ir viską smulkiai aptarti. Apie mamą neturiu jokių žinių, ji paliko su visais daiktais, su bekonu ir kūdikiu. Aš galvoju, ar ne geriau būtų pasiųsti Lipskį su pora arklių, kad ją pargabentų į Telšius. (O gal ji gaus arklius vietoje?) Savo būtinai reikalingiems daiktams aš rasčiau progą atsiimti iš Telšių. (...) Linkiu jums gerai susitvarkyti ir linksmai šventes praleisti. Jūsų Pranas.
P.S. Jei kūdikis sveikas ir gyvas pasiektų Telšius, Jadvyga, rūpinkis juo, kaip savo vaiku. Pranas" (šio ir kitų laiškų bei dokumentų kalba netaisyta – A.D.)

Lenktynės su mirtimi

Iš Laižuvos, atidavę kūdikį į saugias rankas, Rūta su Pranu patraukė į Tryškių valsčių, Balsių kaimą netoli Telšių.

Tolesnius įvykius geriausiai atspindi dokumentas, kurio kopiją turi T.Laucevičius. Tai 1945 metais rašytas liudijimas.

"Liudijimas. Mes žemiau pasirašę Česlovas Mora, sūnus Antano, Morienė Elena, duktė Jono ir Jurgis Kairys, sūnus Motiejaus, gyvenantis Šiaulių apsk. Tryškių valsč., Balsių km. liudijame, kad Pranas Laucevičius su savo žmona Viktorija Laucevičiene (Rūta Gurvičiūtė) atbėgo slapstydamiesi 1944 m. liepos mėn. 21 d. į Tryškių valsčių, Balsių km. Ir apsigyveno pas Česlovą Morą. Traukiantis vokiečių kariuomenei, tame ūkyje apsigyveno vokiečių žandarai, kurie juos susekė, kad Viktorija Laucevičienė yra žydų kilmės, o Laucevičius Pranas esąs komunistas. Ir 1944 metais spalio mėn. 5 dieną atvažiavo daugiau vokiečių, apsupo namą ir išvedę prie apkasų juos sušaudė. 1945.IV.7. Elena Morienė, J.Kairys, Česlovas Moras sūnus Antano. Parašų tikrumą tvirtinu Tryškių v. vyk. kom. pirmininkas."

Ties pragaro vartais

Pasakojama, kad Balsių kaime Rūtą atpažino vietinis vokietis vardu Viktoras, buvęs jos bendramokslis iš universiteto Kaune.

"Sunku pasakyti, ar tai tiesa, bet yra pasakojama, kad vesdami į egzekucijos vietą budeliai atkišo mano tėvui ginklą ir siūlė, kad jis nušautų mamą, tada jį žadėjo paleisti gyvą", – savo tėvų tragediją pasakojo Telesforas.
Sandoris su velniu neįvyko. Naciai šiuos jaunus mylinčius žmones sušaudė ant Virvytės kranto. Tada Rūta laukėsi antro vaikelio. Ji, tarsi nujausdama, kad savo mamos daugiau nebepamatys, prieš pat tragediją parašė jai atsisveikinimo laišką vokiečių kalba.

"Mylima brangi Mamyte, kai tu šį laišką gausi, aš jau būsiu mirusi. Aš jau kartą tau rašiau, kad gyvenau su vienu vyru metus ir dabar aš turiu mažą vaikelį, berniuką. Bet, mamyte, viskas baigta. Mane sugavo ir aš galvoju, kad man teks mirti. Bet neverk labai daug. Su šiuo vyru aš buvau visus metus labai laiminga. Lieka gyventi mano sūnus. Mamyte, daug rašyti negaliu. Aš visus jus labai myliu ir bučiuoju. Turbūt paskutinį sykį. Tavo duktė Rūta"