Didelių pinigų „valgytojas“

62 m ilgio vokiškas M-59 klasės minų traleris nebuvo kuo nors išskirtinis laivas. Jis buvo pastatytas 1917 m., naudotas Vokietijos karo laivyne.

Kokiose nors kovinėse operacijose laivas nedalyvavo. Vokietijos kariuomenei jis nelabai ir tiko, nes palyginti naują 4 m. laivą ji dar 1921 m. išbraukė iš laivyno sąrašo. Laivą už vieną milijoną markių įsigijo vokiečių firma „Bieber“.

1927 m. liepos 18 d. laivą iš vokiečių nusipirko Lietuva. Į Klaipėdą atplukdytas laivas buvo remontuojamas, perduotas tuomet pirmuoju kapitonu paskirto Adomo Daugirdo įgulai.

Lietuva planavo laivą naudoti kontrabandininkams gaudyti. Paaiškėjo, kad tam jis nelabai tiko. Garlaivis buvo gana lėtokas. Iš kamino besiveržiantys juodi dūmai, kurie jūroje matėsi iš tolo, dažniau įspėdavo kontrabandininkus, kad atplaukia „Prezidentu Smetona“ pavadintas sienos apsaugos laivas.

Brangiai kainavo laivo išlaikymas. Galima palyginti, kad 1927 m. už 289 tūkst. litų įsigytas laivas per trejus jo eksploatacijos metus „suvalgė“ daugiau nei milijoną litų. Anuometinei Lietuvai tai buvo milžiniški pinigai.

Istorija: Laivas „Prezidentas Smetona“ viename iš reisų Baltijos jūroje. „Livejournal.com“ nuotr.

Didesnių žygių nebuvo

Istorikai pateikia duomenis, kad laive buvusi įrengta liukso klasės kajutė, nes laivas laikytas ir prezidentine jachta. Jis buvo apginkluotas patrankomis ir kulkosvaidžiais.

Teigiama, kad laivas „Prezidentas Smetona“ taip ir nepanaudotas tuometinio Lietuvos Prezidento Antano Smetonos vizitams į kitas jūrų valstybes. Po to, kai laivą įsigijo Lietuva ir jis buvo atplukdytas iš Vilhelmshafeno uosto į Klaipėdą, didesnių žygių jis ir neatliko.

Yra istorikų „iškapstytas“ epizodas, kad laivas „Prezidentas Smetona“ jūroje vos nenuskendo. Pirmą kartą išplaukęs į tolesnę kelionę laivas vos pasiekė Dancingo (dabar Gdanskas) uostą. Kelias dienas kovojusi su vėju laivo įgula neva buvusi priversta jo krosnyse sudeginti ne tik visas anglių atsargas, bet ir įvairius daiktus, įskaitant laivo apkalas, kurios degė.

Po šios neva nepavykusios kelionės „Prezidentas Smetona“ buvo ilgai remontuojamas, o pirmąjį kapitoną A. Daugirdą laive pakeitęs naujas kapitonas Antanas Kaškelis.

A. Daugirdo pakeitimas pristatytas su tam tikra nepagarba šiam jūrininkui. Jis sulaukė prieštaringų vertinimų, nes ir tuomet, ir mūsų dienomis A. Daugirdas vertintas kaip patikimas ir profesionalus jūrininkas. Ypač jį gerbė buriuotojai, nes tarpukario Klaipėdoje jis buvo vienas iš lietuviško buriuotojų klubo steigėjų.

Pats laivas „Prezidentas Smetona“, tarnavęs pasienio policijoje, perduotas Krašto apsaugos ministerijai ir tapo pirmuoju bei vieninteliu Lietuvos karo laivu. Jis stovėjo Klaipėdoje ir nuo 1932 iki 1935 m. daugiau buvo remontuojamas nei plaukiojo. Po trejus metus trukusio karo laivo parengimo pirmasis ir bandomasis reisas buvo 1935 m. spalį.

Nuo 1937 m. laivas „Prezidentas Smetona“ vėl buvo remontuojamas tik šį kartą jau Liepojoje. Remontas vyko po to, kai didelis štormas 1937 m. rugpjūtį laivą išmetė ant seklumos prie Šventosios.

Pavadinimo keitimų metas

1939 m. Klaipėdos užėmimą laivas „Prezidentas Smetona“ sutiko būdamas Liepojoje. Vasarą jis grįžo į išgilintą Šventosios uostą. Tuo metu įvyko žymus pokytis, kai laivo „Prezidentas Smetona“ vadą A. Kaškelį pakeitė kapitonas Povilas Labanauskas.

Kai į Lietuvą įžengė sovietų kariuomenė, pradėtas keisti laivo „Prezidentas Smetona“ pavadinimas. Nuimta dalis pavadinimo, kur buvo minimas į Vokietiją jau spėjęs pabėgti tuometinis Lietuvos prezidentas A. Smetona. Pradžioje liko tik laivo pavadinimo dalis „Prezidentas“, o 1940 m. birželio 23-ąją laivas pavadintas „Pirmūnu“ ir skirtas pasieniečių mokymui.

Šiandieninė nepriklausoma Lietuva laivą „Prezidentas Smetona“ ypač vertina, nors savo laiku jis žymesnės reikšmės lyg ir neturėjo.

Tų pačių metų liepos 20 d. įvyko dar vienas reikšmingas įvykis. Į laivą prisistatė sovietų paskirtas politinis vadovas Levas Trofimovas, laivą ėmė saugoti sovietų sargyba. Naktį laivą su keliais karininkais pasinaudoję jachta paliko jo vadas P. Labanauskas ir spruko į Klaipėdą.

„Prezidentas Smetona“ arba jau pervardintas „Pirmūnas“ 1940 m. rugpjūčio 6 d. buvo perduotas Sovietų Sąjungos pasienio apsaugos tarnybai, tapo Pabaltijo karinės apygardos pasienio apsaugos laivu. Po to dar kelis kartus keistas jo pavadinimas į „Zadornij“, „Korall“, kol 1945 m. sausio 11 d. nuskendo Suomių įlankoje. Vienais duomenimis jis susprogo užplaukęs ant minos, kitais jį atakavo vokiečių povandeninis laivas. Žuvo 28 įgulos nariai ir 27 buvo sužeisti. Tuo metu laive jokių Lietuvos jūrininkų jau seniai nebebuvo.

Radinys: Suomijos įlankoje rasto karo laivo „Prezidentas Smetona“ sonaro nuotrauka. KU nuotr.

Suomijos įlankos skenduolis

Laivas „Prezidentas Smetona“, o tiksliau tuo metu jau buvęs „Korall“, Suomijos įlankoje rastas 2017 m. liepos 2 d. Jį, gavę duomenų iš estų, surado Klaipėdos universiteto mokslininkai kartu su Lietuvos karinių jūrų pajėgų kariškiais.

Laivas guli Suomijos įlankoje 70–72 m gylyje maždaug už 5 jūrmylių nuo Estijos krantų. Pagal darytą sonaro nuotrauką jis guli ant kylio, gerai matosi jo antstatai. Stipriai apgadintas jo priekis. Tai leidžia daryti prielaidą, kad laivas buvo torpeduotas, greičiausiai iš povandeninio laivo.

Šiandieninė nepriklausoma Lietuva laivą „Prezidentas Smetona“ ypač vertina, nors savo laiku jis žymesnės reikšmės lyg ir neturėjo. Laivas buvo netinkamas pasieniui saugoti ir kontrabandininkams gaudyti, kaip karo laivas jis daugiau remontuotas nei plaukiojo. Kaip prezidentinė jachta jis beveik nenaudotas, nors Prezidentas A. Smetona jame ir lankėsi kelis kartus.

Populiarino jūrinę kultūrą?

Minima, kad laivas „Prezidentas Smetona“ populiarino to meto Lietuvos jūrinę kultūrą, pristatė Lietuvą kaip jūrinę valstybę. Viena iš tokių populiarinimo formų buvo tai, kad laive būdavo priimamos ir svarbių visuomenės veikėjų delegacijos.

Laivas „Prezidentas Smetona“ tiek išpūstas ir išpopuliarintas mūsų dienomis, kad atrodytų, jog tai buvo itin reikšmingas laivas.

Tuometinė Lietuvos valdžia jam skyrė palyginti nedaug dėmesio. Paprastas pavyzdys – laive, kurio įgula pagal jo numatytas reikmes turėjo būti apie 70 žmonių, realiai buvo 43 žmonės 1935 m. ir 36 žmonės 1937 m. Tuometis laivo vadas A. Kaškelis ne kartą prašė didinti laivo įgulą, bet jo prašymai taip ir nebuvo išgirsti.

Vienintelė ir bene svarbiausia šio laivo reikšmė ta, kad jis buvo pirmasis Lietuvos karo laivas. Tačiau Lietuva kaip valstybė nuo žagrės tarpukaryje karo laivynui skyrė itin mažai dėmesio. Tie patys latviai ir estai tarpukaryje turėjo ir daugiau karo laivų, ir rimtas karinio laivyno užuomazgas, ko Lietuvoje nebuvo.

Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2023 m. kultūros ir meno sričių projektą „Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį“, skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.