Vėluojanti europinė vėžė

Buvęs susisiekimo ministras Zigmantas Balčytis Seime svarstant įstatymą „Dėl transeuropinio transporto tinklo paspartinimo“ prisiminė, kad greitai bus 20 metų, kai Lietuva, Latvija ir Estija įtikinėjo Europos Parlamentą, kaip svarbu sujungti Baltijos šalis su likusia Europa.

Europinė vėžė „Rail Baltica“ per beveik 20 metų taip ir neatsirado, neskaitant dalies jos atkarpų. Lietuva šios vėžės kūrimo procese yra padariusi daugiausiai. Europinė vėžė nutiesta nuo Kauno iki Lenkijos sienos, planuose – europinė vėžė link Latvijos, atšaka iki Vilniaus, kalbos, be jokių projektų, apie europinės vėžės reikalingumą ir iki Klaipėdos uosto.

Karo Ukrainoje fone jau pasigirsta raginimų visiškai išardyti per Lietuvą einančią rusišką geležinkelio vėžę, nes ja lengvai galėtų pasinaudoti Rusija, jei pultų mūsų šalį. Jei „karštos galvos“ tai skubiai imtųsi realizuoti, Klaipėdos uostui būtų dar vienas ekonominis smūgis.

Nemaža dalis krovinių į jį dar keliauja geležinkeliais, nors vis labiau ima dominuoti automobilių transportas. Kai kurie faktai rodo, kad Klaipėdos uostas nėra tinkamai pasirengęs didesniam krovinių pristatymui sunkvežimiais. Prie dalies terminalų nuolat formuojasi transporto kamščiai, kurie išsilieja ir į Klaipėdos miesto gatves. Sunkvežimių priėmimo sistemos Klaipėdos uoste yra prasto lygio, galbūt netgi kiniškos, nes nuolat stringa.

Projektas: Lenkijos vamzdynų sistemos operatoriaus „Gaz-System“ pateikta Baltijos jūros vandenilio vamzdynų schema. / „Portalmorski.pl“ nuotr.

Nugyventi keliai

Šiuo metu palyginti bloga padėtis yra automobilių transporto jungtyje tarp Pietų ir Šiaurės. Keliai pagal jų būklę šiuo metu patys blogiausi yra Lietuvoje. Latvijoje jie geresni, mažiau duobėti, nors siauresni. Keliai su dviem linijomis į vieną pusę prasideda tik Rygos prieigose. Neseniai atidaryta nauja kelio atkarpa į Rygą ties Kekava.

Dalimi šio kelio naudojasi ir krovininio transporto srautas, iš Klaipėdos uosto važiuojantis į Rygą. Į Latvijos sostinę iš Klaipėdos uosto yra palyginti nemažai krovinių. Stokojama arba beveik visai nėra atgalinių srautų. Latvijos kroviniai mieliau renkasi savo šalies uostus.

Vakarų Europos kompanijos į Latvijos sostinę mielai gabena krovinius per Klaipėdos uostą. Galbūt jis laikomas patikimesniu? Gal lemia tai, kad Klaipėdos uosto jūrų keltų laivybos linijos yra įkurtos seniau nei linijos į Latviją?

Silpniausia krovinių gabenimo vieta į Rygą iš Klaipėdos uosto yra Lietuvos keliai. Per Lietuvą iš Klaipėdos į Rygą nėra nė vieno maršruto, kur keliai būtų idealūs, arba bent jau tokie, kokie yra Latvijoje. Kai kuriose vietose per sieną įvažiavus iš Latvijos į Lietuvą keliai skiriasi kaip diena nuo nakties ne Lietuvos naudai.

Maždaug vienodai prasta situacija tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje yra transeuropiniame kelių tinkle „Via Baltica“. Nors pati kelių danga Latvijoje kokybiškesnė, bet ji šiame kelyje neišsprendė problemų dėl Iecavos, Bauskės ir kitų mažesnių vietovių apvažiavimo.

Lietuvoje Pasvalio, Panevėžio ir kitų didesnių miestų aplinkkeliai yra įrengti, bet kelių kokybė prastoka. Panevėžio aplinkkelis garsėja nuolatinėmis skaudžiomis avarijomis, nes taupant pinigus įrengtos trys juostos, kurios tai viena, tai kita kryptimi „šokinėja“ nuo vienos į dvi juostas.

Apie tai taip pat kalbėta Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo svarstyme Seime. Iškelta mintis, kad Lietuvos keliams daugiau pinigų neskiriama, nors projektavimo ir rangos darbai smarkiai brangsta. Pripažįstama, kad keliai nėra šios Vyriausybės prioritetas. Svarbiausi valstybės reikalai dabar yra susiję su krašto gynyba.

Be „Rail Baltica“, „Via Baltica“ per Lietuvą bus tiesiamas ir transeuropinis vandenilio vamzdynas.

Tinklų pervertimo vajus

Šios kadencijos valdžiai dar itin svarbūs yra elektros perdavimo tinklų, dujų trasų ir kiti su energetika susiję projektai.

Šiuo metu Lietuvoje vyksta nauja aukštos įtampos elektros perdavimo tinklų plėtra.

Rengiamasi vėjo jėgainių parko statybai Baltijos jūroje ties Palanga. Vyksta sudėtingas elektros perdavimo linijų keitimo procesas. Kai Lietuva turėjo Ignalinos atominę elektrinę, didieji elektros energijos vartojimo centrai buvo arčiau jos – Vilniuje, Kaune.

„Dabar mes turime, vaizdžiai tariant, maksimaliai pervaryti elektrą per visą Lietuvą į rytinę dalį, į pramoninius centrus tam, kad Vilniuje ir Kaune galėtų šviesti lemputės“, – Seime svarstant nutarimą dėl Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu, teigė energetikos ministras Dainius Kreivys.

Jo teigimu, dėl vėjo jėgainių parkų jūroje vyks procesai, kurie daugiau gamybos perkels į Vakarų Lietuvos dalį, arčiau jūros energetikos gamybos pajėgumo. Tai, kad šalia rekreacinių teritorijų planuojama didžiulė gamyba, virto skandalu Darbėnuose, kur atsisakyta statyti vandenilio gamybos fabriką.

Jei ateityje jo nebus Darbėnuose, tai nereiškia, kad jo iš viso nebus Lietuvos pajūrio regione arba Vakarų Lietuvoje. Europos Sąjunga oficialiai paskelbė Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio tinklų koridorius.

Baltijos jūros vandenilio vamzdis

Šiuo metu rengiama preliminari galimybių studiją dėl Baltijos jūros vandenilio transportavimo tinklo kūrimo. Iki metų pabaigos turi būti pateiktos rekomendacijos dėl investicijos apimties, jos sąnaudų, vietos, grafiko ir ekonominio pagrįstumo. Svarstoma, ar ES imsis finansuoti vandenilio vamzdyno statybą nuo Suomijos per Estiją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją iki Vokietijos.

Yra parengtas vadinamasis Baltijos energijos rinkos jungčių vandenilio srityje planas – BEMIP vandenilis. ES finansavimo jam prašo Suomijos, Baltijos šalių, Lenkijos ir Vokietijos perdavimo sistemų operatoriai.

Per Lietuvą vandenilio vamzdynas eitų maždaug pagal „Via Baltica“ ar „Rail Baltica“ linijas. Atskira šio vamzdyno atšaka būtų į Vakarų Lietuvos pusę. Pagal schemą kol kas žymima Klaipėda. Gali būti, kad Klaipėdos uoste ar šalia jo planuojamas vandenilio vamzdyno produkto paskirstymo punktas.

Dar neaišku, kur Vakarų Lietuvos zonoje būtų statomos vandenilio gamyklos. Atsisakius gamyklą statyti Darbėnuose, pagal dabar turimus duomenis, jos dar numatytos Klaipėdos uoste ir Akmenės rajone. Bent kol kas dėl tų taškų didesnių gyventojų bruzdėjimų, kaip Darbėnuose, nebuvo.

Planuojama, kad Klaipėdos uostas vandenilio produkto gamybos ir  eksporto grandinėje būtų itin svarbus. Dalis produkto būtų skirta laivų bunkeriavimui, dalis laivais gabenama į kitus regionus.