- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Didelių finansinių problemų turinčioje naujojoje Klaipėdos universiteto ligoninėje situaciją būtų galima pataisyti prie jos prijungus pelningai dirbančią Vaikų ligoninę ir pardavus miesto centre esančius jos pastatus. Tokia idėja pasigirdo po Seimo sveikatos reikalų komiteto posėdžio. Tačiau jai absoliučiai nepritaria nei Klaipėdos meras, nei Vaikų ligoninės vadovybė.
Pasiūlė parduoti pastatus
Vakar ryte uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus ir vicemerė Vaida Raugelė apsilankė Klaipėdos vaikų ligoninėje, kad nuramintų medikus dėl iš Vilniaus pasklidusių iniciatyvų.
Vaikų ligoninę valdo uostamiesčio savivaldybė, tad yra keista, kad apskritai kažkas be miesto atstovų žinios gali svarstyti šios įstaigos perspektyvas.
„Yra kalba, kad Klaipėdos vaikų ligoninė būtų prijungta prie naujojo darinio – Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL). Maža to, nuskambėjo dar „smagesnis“ pasiūlymas, kad būtų galima parduoti Vaikų ligoninės pastatus ir taip spręsti KUL finansinių nuostolių klausimą“, – kalbėjo meras, pridūręs, kad, jo žiniomis, KUL nuostoliai šiuo metu siekia beveik 18 mln. eurų.
Pasak Vaikų ligoninės vadovo Virginijaus Žalimo, darbuotojai žinią apie prijungimą prie KUL sutiko jautriai, ir tai suprantama.
Nematau nė vienos priežasties, kodėl reikia keisti gerai veikiančios ligoninės statusą.
A. Vaitkaus teigimu, tokio pobūdžio svarstymai kelia rimtą susirūpinimą dėl centrinės valdžios požiūrio į sveikatą Klaipėdos regione.
Meras pabrėžė dar prieš trejus metus kalbėjęs, jog be aiškaus strateginio plano, kaip pertvarkyti sveikatos sistemą regione, kuriame gyvena per 370 tūkst. žmonių, o vasarą dar suvažiuoja nuo 0,5 iki 1 mln. atvykėlių, yra neatsakinga.
Tam pritarė ir Klaipėdos vaikų ligoninės vadovas V. Žalimas.
„Mes medicinines paslaugas teikiame viso Klaipėdos regiono vaikams, ypač po to, kai kai kuriose rajonų ligoninėse buvo uždaryti Vaikų ligų skyriai. Naktimis mes aptarnaujame visą regioną, o vasarą – ir kone visą Lietuvą. Pernai per metus vien Skubiosios pagalbos skyriuje suteikėme per 50 tūkst. paslaugų, hospitalizavome per 9 tūkst. pacientų, Konsultacinėje poliklinikoje paslaugų suteikta daugiau nei 75 tūkst., o chirurginių intervencijų esame atlikę per 3 tūkst. Ir visa tai per 2023 metus“, – vardijo V. Žalimas, pridūręs, jog ligoninė dirba nenuostolingai.
Svarstymai – už nugaros
Pernai sujungus Klaipėdos universitetinę, Jūrininkų ir Palangos reabilitacinę ligonines, netrukus prabilta apie besikaupiančius milijoninius nuostolius.
Dėl to Klaipėdos meras dar pernai vasarą kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, kad ši problema būtų sprendžiama kuo skubiau, tačiau atsako nebuvo.
Sujungtų ligoninių skolos toliau auga, o jas sumažinti ministerijoje sumanyta Klaipėdos vaikų ligoninės sąskaita, „pamiršus“, kad įstaigos steigėjas ir valdytojas yra ne ministerija, o uostamiesčio savivaldybė.
„Bet kokios pertvarkos turi būti naudingos. Iki pat šiandien nuo pertvarkų vajaus pradžios Lietuvos ligoninėse, jas jungiant, nemačiau nė vieno oficialaus dokumento, kuriame būtų labai aiškiai atsakyta į du pagrindinius klausimus: kaip nuo to bus geriau pacientui ir šį darbą dirbantiems medikams? Ir dabar, noras prijungti Vaikų ligoninę prie darinio, turinčio milžinišką finansinį nuostolį, yra protu nesuvokiamas dalykas“, – tvirtino meras.
A. Vaitkaus teigimu, pradžioje bent reikėtų pradėti diskutuoti su Vaikų ligoninės valdytoju, tai yra Klaipėdos miesto savivaldybe, tačiau iki vakar dienos uostamiesčio vadovybė dėl to iš ministerijos nesulaukė jokios žinios.
„Nematau nė vienos priežasties, kodėl reikia keisti gerai veikiančios ligoninės statusą. Ar Vaikų ligoninė yra gelbėjimosi ratas?“ – klausė meras.
Sprendimas buvo teisingas
Klaipėdos vadovas neslėpė, kad šį mėnesį sulaukė ne vieno KUL mediko vizito dėl vis blogėjančios situacijos įstaigoje.
Praėjusią savaitę A. Vaitkus gavo vienos gimdyvės skundą dėl prasto ligoninės maisto. Tvirtinama, esą tai jau tapo kasdienybe.
„Dėl to raštu mes kreipėmės į ligoninę, nes tai jau yra nebejuokinga. Nesinorėtų, kad atsitiktų taip, kad ligoninė taptų nemokia. Tendencijos nuo pat ligoninių sujungimo pradžios yra nuosekliai blogėjančios. Nuostolių augimas didėja, tą parodė ir metiniai rezultatai“, – tvirtino meras.
Idėja dėl Klaipėdos vaikų ligoninės jungimo prie kitos ligoninės ar jų junginio teikiama ne pirmą kartą.
„Nėra jokios fobijos, kad Vaikų ligoninė kada nors ateityje galėtų tapti didžiojo ligoninių darinio dalimi. Bet pirmiausia savo problemas turi išspręsti šiandien veikiantis junginys. Ir jau tada būtų galima kelti retorinį klausimą, ar gali Vaikų ligoninė prie ko nors jungtis ir kokiomis sąlygomis. Tačiau yra Santaros klinikų pavyzdys, kai Vaikų ligų korpusas buvo prijungtas prie bendro darinio ir iškart patyrė finansinių nuostolių. Tiek šis, tiek KUL atvejis parodė, kad mūsų sprendimas nejungti Vaikų ligoninės buvo teisingas“, – pabrėžė A. Vaitkus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nuo gegužės pabaigos į pajūrį bus galima keliauti „Pajūrio ekspresu“
Gegužės 31-ąją startuoja vasaros maršruto pirmasis traukinys „Pajūrio ekspresas“. LTG grupės keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ skelbia, kad reisai šiuo traukiniu bus vykdomi iki rugpjūčio 25 dienos, o biliet...
-
Balsavimas Klaipėdoje: dėl užsienyje gyvenančios klaipėdietės teko kviesti pareigūnus10
Sekmadienio rytą visoje šalyje bei uostamiestyje prasidėjo pagrindiniai Respublikos prezidento rinkimai ir referendumas. Nuo ryto savo pilietinę pareigą atliko apie 25 proc. klaipėdiečių. Vienoje Klaipėdos rinkimų apylinkėje garsiai savo nuomo...
-
Palangoje atidarytas Ekstremalaus sporto aikštynas6
Gegužės 11-osios vidurdienį Palangoje atidarytas Ekstremalaus sporto aikštynas. ...
-
Savaitgalį Palangoje lyja gintarais1
Šį savaitgalį Palangoje šurmuliuoja „Gintarinis savaitgalis“ – į šalies kurortą atvyksta gintarų mylėtojai iš skirtingų Lietuvos kraštų. ...
-
Klaipėdoje rengiamasi atnaujinti centrinį paštą: valstybė žada skirti 7 mln. eurų6
Klaipėdoje ruošiamasi sutvarkyti ir atnaujinti 19-ojo amžiaus pabaigoje statytą centrinio pašto statinių kompleksą. Jį valdantis Kultūros ministerijai pavaldus Kultūros infrastruktūros centras (KIC) darbus tikisi pradėti 2026 metų prad...
-
Pagerbtas J. Polovinsko-Budrio atminimas6
Jono Polovinsko-Budrio vardas suteiktas Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų (jūros) šaulių 3-iosios rinktinės Klaipėdos 302 šaulių kuopai. Į uostamiestį iš JAV atvykęs 1923 metų Klaipėdos išvadavimo karinės operacij...
-
Dar negimusio vaiko šventei – apvali suma5
Vis labiau populiarėja šventė, kurios metu kūdikio besilaukiantys tėvai ir jų artimieji sužino jo lytį. Už tokį vakarėlį kai kurie klaipėdiečiai pasiruošę sumokėti ir sumą, viršijančią 10 tūkst. eurų. ...
-
Kelionė prie kapo – su netikėtomis kliūtimis26
Artimųjų kapus nusprendusi aplankyti protezo dėka judanti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – ją gabenęs automobilis negalėjo įvažiuoti į Joniškės kapines. Paaiškėjo, kad tokia tvarka, kai mašinomis tam tikromis di...
-
Iki mėnesio galo pajūryje vyks karinės pratybos13
Nuo pirmadienio iki pat gegužės pabaigos pajūryje, kaip ir visoje Lietuvoje, vyks tarptautinės karinės pratybos. Gyventojai raginami nesibaiminti ir ramiai reaguoti į kariškių pasirodymą bei veiksmus. ...
-
Festivalio „Lauksnos“ savanoriai taps uostamiesčio ambasadoriais
Birželio gale vyksiančio tarptautinio nematerialaus kultūros paveldo festivalio „Lauksnos“ rengėjai ieško savanorių. Reikalingi žmonės, gebėsiantys padėti priimti svečius bei talkinti koncertų metu. Patirtis rodo, kad tokių talki...