- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pasaulinio masto Žemės planetos gelbėjimo renginyje šiemet raginama atkreipti dėmesį į vis labiau nykstančią Baltijos jūrą.
Ragina siųsti žinią
Šiemet kovo 27-osios vakare 20.30 val., solidarizuojantis su gamta, visame pasaulyje bus trumpam užgesinamos šviesos.
Žemės valanda, kurią koordinuoja Pasaulio gamtos fondas (WWF), paminima kasmet kovo pabaigoje. Žemės valandos renginiai pirmą kartą vyko 2007 m. Sidnėjuje. Per 2,2 mln. žmonių išjungė šviesas, taip pasisakydami prieš klimato kaitą.
Aplinkos apsaugai skirtas judėjimas išplito. Dabar jį palaiko maždaug 130 šalių.
Lietuvoje šį judėjimą skatina bent kelios organizacijos. Buvo raginama ir pasiekta, kad Lietuvoje gatvėse, pastatuose ir žmonių namuose numatytu laiku trumpam būtų išjungtos šviesos, taip solidarizuojantis su Žemės planetos apsauga.
Šiemet nuo kovo 13 d. iki balandžio 22 d. skelbiami įvairūs renginiai, skirti Žemės dienai, žmonės raginami užrašyti ir siųsti žinią žmonijai apie didžiausias ekologijos problemas mūsų planetoje.
Reiškiniai išliks tik muziejuose
Kai kurios kitų šalių organizacijos Žemės valandos renginį, kai užgesinamos šviesos, ragina skirti Baltijos jūrai. Organizacijos net kviečiamos pasirašyti peticiją už Baltijos jūros išsaugojimą. Laikomasi nuostatos, kad natūrali Baltijos jūros aplinka yra labai blogos būklės. Yra žmonių, kurie kategoriškai pasisako, jog Baltijos jūroje gali prasidėti negrįžtami pokyčiai.
Šių metų žiburius per Pasaulio gamtos fondo Žemės valandos akcijos renginius siūlantys gesinti entuziastai akcentuoja, kad ateityje kai kuriuos dabartinius Baltijos jūros reiškinius bus galima išvysti tik muziejuose, nes natūralioje aplinkoje jie bus išnykę.
Europos Sąjungos įstatymai buvo įpareigoję iki 2020 m. pasiekti gerą Baltijos jūros aplinkos būklę. Tikslas nebuvo pasiektas, padėtis toliau blogėja.
Jūros išsaugojimo peticija
Vienas iš didžiausių pokyčių Baltijos jūroje yra katastrofiškas kai kurių žuvų rūšių mažėjimas.
Tam įtakos turėjo ne tik intensyvus žemės ūkis aplink Baltiją, didelė žmonių koncentracija uždara pati jūra, bet ir ilgametė ypač intensyvi aplinkos netausojanti, kartais net ir nelegali, žvejyba.
Pastebima, kad didžiulę žalą Baltijos jūrai padarė žvejyba traukiamaisiais tinklais. Akcentuota ir tai, kad dalis tinklų pamesta, dreifuoja jūroje toliau naikindami žuvis.
Gelbstint Baltijos jūrą ypač aktyviai reiškiasi Pasaulio gamtos fondo (WWF) Lenkijos skyrius. Jo iniciatyva skelbiama peticija, kuria siekiama išsaugoti Baltijos ekosistemą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Aiškinamasi, kodėl pajūryje aptikta dešimtys kritusių paukščių
Savaitgalį pajūriu vaikštinėję klaipėdiečiai ties Karkle pastebėjo kritusius paukščius. Gyventojai sunerimo – kas galėjo pražudyti tiek sparnuočių? ...
-
Neringos savivaldybė prašys UNESCO lėšų krantinių rekonstrukcijai: tam reikėtų 40 mln. eurų
Sausio pradžioje dėl pasenusių ir nepakankamai aukštų krantinių Kuršių marios užliejo Nidą, Pervalką ir Juodkrantę. Todėl reaguodama į tai Neringos savivaldybė planuoja dėl krantinių rekonstrukcijai reikalingų lėšų kreipt...
-
Pajūrio kempingas turi perspektyvą: juo mėgaujasi ne tik lietuviai
Giruliuose esančio kempingo veikla yra pelninga. Per trejus metus pajamos iš kempingo veiklos išaugo daugiau nei penkis kartus. Tai paaiškėjo po atlikto audito. Pajūrio kempingą yra pamėgę tiek lietuviai, tiek užsieniečiai. ...
-
Medžiai irgi kuria miesto istoriją
Klaipėdos universiteto biologas Egidijus Bacevičius, uostamiestyje ėmęsis ieškoti ir aprašyti vardinius bei ypatingoms progoms pasodintus medžius, suprato – šis darbas neturi pabaigos, kaip jos neturi ir miesto istorija. ...
-
Rietavo policijos komisariatui vadovaus Donatas Lukas
Konkursą Rietavo policijos komisariato vadovo pareigoms užimti laimėjo Donatas Lukas, paskelbė Klaipėdos rajono Vyriausiasis policijos komisariatas (VPK). ...
-
Siekia lygių galimybių: moterims ir vyrams – vienodas atlyginimas
Klaipėdos savivaldybės administracijoje darbuotojų daugumą sudaro moterys. Tačiau vadovaujamuose postuose jų yra mažiau nei vyrų, kurių atlyginimų vidurkis gerokai didesnis. Savivaldybės programoje šiemet numatyta siekti panaikinti darbo užm...
-
Uostamiestyje bus šilčiau
Baigiantis sausiui, uostamiestyje vyraus nežiemiška oro temperatūra, nestiprūs vėjo gūsiai, taip pat sulauksime lietingų dienų, tad apskritai sausio pabaiga labiau primins vėsų rudenį. Anot sinoptikų, paskutinis kalendorinės žiemos mėnuo, ...
-
„Okinaviečiams“ – šūsnis įvertinimų
Klaipėdos sporto klubo „Okinava“ sportininkai, treneriai ir teisėjai metiniame Kyokushin karate federacijos renginyje gavo gausybę apdovanojimų už 2024 metais pasiektus rezultatus. 2024 metų trenere išrinkta Diana Mačiūtė, kurios au...
-
Susitikimas moksleiviams paliko įspūdį
„Aukuro“ gimnazistai viešėjo dienraščio „Klaipėda“ redakcijoje. Vizito metu moksleiviai susipažino su žurnalistų darbo specifika ir profesiniais iššūkiais. Po viešnagės gimnazistai pripažino s...
-
Sportui Palangoje – prioritetas
Palanga – vienas nedaugelio Lietuvos miestų, kuriame vaikai sporto treniruotes lanko nemokamai. Palangos meras Šarūnas Vaitkus įsitikinęs – palangiškiai turi kuo pasidžiaugti, kartu neatmeta realybės ir yra pasiryžęs spręsti ...