Klasika tapusio Jono Biliūno apsakymo "Kliudžiau" siužetas kasdien kartojasi Klaipėdos daugiabučių namų kiemuose. Šaunamaisiais ginklais sužaloti gyvūnai yra nuolatiniai uostamiesčio veterinarijos klinikų pacientai.

Taikosi iš trečiojo aukšto

Smiltelės bei Varpų gatvių gyvenamųjų namų kvartale daugybė žmonių yra tapę pažįstamais vedžiodami savo keturkojus augintinius. Būtent jie supažindina šeimininkus, vėliau tarp gyvūnų mylėtojų užsimezga savotiška draugystė, paskatinama panašių rūpesčių bei aktualijų.

Pastaruoju metu šunų šeimininkai aktyviai aptarinėja vieną temą – šiame mikrorajone šunys kenčia nuo nežinomo šaulio, kuris ginklą mėgsta nukreipti į keturkojus.

Pneumatinio ginklo kulkos sužeidžia gyvūnus, nors šeimininkai gali žaizdos ir nepastebėti.

Dviejų 13-mečių taksų veislės šunų šeimininkė pasakojo pastaruoju metu esanti priversta slaugyti vieną savo augintinių. Į jį pataikė paslaptingojo šaulio kulkos, gyvūnas nevaikšto, jam nuolat leidžiami vaistai.

Moteris mažai turi vilčių, kad augintinis pasveiks.
Susitikusi kitus šunų augintojus ji išgirdo, jog jos taksas – ne vienintelis nukentėjęs nuo šautuvu žaidžiančio šaulio. Dar bent trys keturkojai buvo sužeisti tokiu pat būdu.
Moters žiniomis, kažkurio gyvūno šeimininkas jau kreipėsi į policiją. Žmonės pastebėjo, kad šaudoma pro vieno daugiabučio namo trečiojo aukšto langą.

Tiesa – rentgeno nuotraukoje

"Anksčiau tokie atvejai būdavo reti, o dabar tai tampa kone kasdienybe. Neretai gyvūnas pas mus patenka prieš tai gydytas kitur, tikrąją negalavimo priežastį parodo tik rentgeno nuotrauka", – tikino veterinarijos gydytojas Linas Varanavičius.

Debreceno gatvėje veikiančios jo veterinarijos klinikos medikai dažną dieną, rentgeno spinduliais peršvietę sunegalavusius gyvūnus, aptinka jų kūnuose pneumatinių šautuvų kulkų.

Vakar šioje klinikoje iš Debreceno gatvės šeimininkų atvestos labradorų veislės kalės kūne aptiktos šūvio iš pneumatinio šautuvo paliktos žymės.

Išvakarėse klinikoje pabuvo kitas šuniukas, kurio šeimininkai gyvena Smiltelės gatvėje. Savininkai jį atnešė todėl, kad gyvūnas tapo vangus, sunkiai kvėpavo, neėdė. Rentgeno nuotrauka parodė, kad kulka pataikė keturkojui į krūtinės ląstą.

Medikai nustatė augintiniui diafragmos išvaržą, plaučiai buvo subliūškę. Mažytė kulka keitė gyvūno kūne trajektoriją, pakeliui žalodama ne vieną gyvūno organą.

"Jeigu gyvūnas yra pratęs vaikštinėti lauke be šeimininko, savininkas gali net nepastebėti, kad į augintinį buvo šaudyta. Kulkos yra tokios mažos, kad žaizdos iškart galima ir nepamatyti. Tik po kelių dienų tampa akivaizdu, kad gyvūno elgesys pasikeitė, jam dingsta apetitas. Gal prieš mėnesį žmonės atvežė apie 13 kilogramų šunį, kuris negalavo, buvo gydytas, bet tik nuotrauka parodė, kad į gyvūną buvo šauta bene šešis kartus. O prieš metus gydėme septyniais šūviais sužalotą katę", – pasakojo veterinarijos gydytoja Christina Arutiunian.

Dituvoje šaudoma į kates

Medikė pasakojo, jog su kolegomis jau beveik neabejodami diagnozuoja iš Dituvos sodų bendrijos atvežtų apsirgusių kačių negalavimo priežastį. Beveik visos jos būna sužeistos pneumatinių šautuvų šūviais.
Medikai nesigilina, kodėl ir kas taip elgiasi, jie gali tik numanyti, kad taip kaimynai gina savo teritorijas nuo neprašytų keturkojų svečių.

Tačiau kartais šaudymas į gyvūnus kelia pavojų ir žmonėms.

Vienos Siamo veislės katės savininkas vos nenualpo sužinojęs, kad į ją buvo šaudyta. Vyras tikino, kad niekada iš savos teritorijos neišeinanti tingi katė vasaros dienas leisdavo mažytės jo anūkės draugijoje.

O tai reiškia, kad šaulys galėjo sužeisti ir vaiką. Tąkart žmogus žadėjo kreiptis į policiją. Veterinarai negali pasakyti, katės ar šunys dažniau tampa šaulių taikiniais.