Kaip teigiama teismo pranešime, D. M. nuteista už tai, kad pažeisdama teisės aktų nustatytas specialiąsias elgesio saugumo taisykles, dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui.

Teismas moteriai skyrė 4 metų laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą atidėjo 2 metų laikotarpiui, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Taip pat teismo nuosprendžiu nuspręsta keturių nukentėjusiųjų civilinius ieškinius tenkinti iš dalies bei jų naudai priteisti 53 tūkst. eurų neturtinės žalos ir 2 740 eurų turtinės žalos atlyginimą.

Kaltinimai byloje D. M. buvo pateikti po to, kai 2023 m. lapkričio 16 d. apie 13 val. iš Klaipėdos rajone esančios ganyklos (per nutrauktą elektrinį piemenį) pabėgo jos laikytas jautis, atbėgo į A. N. priklausančias namų valdas, užpuolė ir sužalojo A. N., kuris vežamas į ligoninę, mirė greitosios pagalbos automobilyje.

Teismas konstatavo, kad D. M. kaltė dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta.

Kaltinamoji teisme savo kaltės nepripažino ir teigė, kad ji ūkininkauja virš 40 metų ir tinkamai užtikrino apsaugą galvijų apsaugą. Ji teigė nežinojusi, kas ištraukė elektrinį piemenį. Pati ferma, pasak moters, jai nepriklauso, ji tik turi žemės. Anot kaltinamosios, jos gyvuliai, t. y. 10 telyčių ir buliukas buvo palaidi, nes jų negalima laikyti pririštų.

Teismas konstatavo, kad kaltinamoji, būdama gyvulių laikytoja, turėjo pareigą užtikrinti, kad jos laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių gyvybei, vieni neišeitų už žemės valdos teritorijos, kurioje jie yra laikomi.

Kaip teigiama teismo pranešime, šioje byloje atsižvelgta į tai, kad kaltinamoji 2023 m. rugpjūčio 8 d., t. y. prieš 3 mėnesius iki nagrinėjamo įvykio, administracine tvarka bausta už tai, jog neužtikrino, kad jai priklausančios karvės neišeitų iš teritorijos, dėl to joms išėjus, buvo apgadintas svetimas turtas.

„Teismas konstatavo, jog objektyviai kaltinamosios veika, o būtent, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo bei Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietose taisyklių nepaisymas buvo A. N. mirties priežastis ir tai yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos bei padarinių ryšys, ir šie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas“, – nurodoma teismo pranešime.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamoji įvykdė neatsargų baigtą nusikaltimą, anksčiau neteista, šioje byloje savo kaltės nepripažino, bausta administracine tvarka už analogišką nusižengimą, ūkininkauja. Taip pat teismas įvertino jos atsakomybę lengvinančią ir jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Teismo nuosprendis gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui.