Kas auklėja kelių erelius? (kiekviename mieste savos taisyklės)

Vairuotojų apklausa atskleidė, jog pamatę kelių eismo taisyklių pažeidimą vairuotojai linkę pažeidėjus auklėti patys arba išvis nereaguoti. Tik 2 proc. vairuotojų apie pažeidimą praneša policijai.

Dažniau nei kas antras vairuotojas kelių eismo taisyklių pažeidėjus drausmina garsiniu signalu, mirksėdami šviesomis arba gestais. Patys sudrausminti pažeidėją linkę jaunesnio amžiaus vairuotojai, į policininkus pagalbos kreipiasi 40-49 m. amžiaus vairuotojai, tuo tarpu vyresnio amžiaus vairuotojai pažeidimus dažniausiai ignoruoja.

„Patys sudrausminti pažeidėjus labiausiai linkę panevėžiečiai, policijai apie pažeidimą pranešti nepasibodi šiauliečiai, tuo tarpu klaipėdiečiai kelių eismo taisyklių pažeidimus dažniausiai ignoruoja. Kalbant apie situaciją Vilniuje, kas antras vairuotojas pažeidėjus drausmina pats, 4 iš 10 vairuotojų pažeidimą ignoruoja, tuo tarpu į policiją dėl pažeidėjo sudrausminimo kreipiasi 2 proc. vilniečių“, – pasakojo Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų, transporto priemonių ir sveikatos draudimo departamento direktorius Audrius Pilčicas.

Moterys pažeidėjams atlaidesnės

Remiantis apklausos duomenimis, vairuotojai policijai skambina tuomet, kai įtaria, kad vairuotojas neblaivus, taip pat, kai įžūliu vairavimu sukelia avarines situacijas arba viršija greitį. Tuo tarpu informacija apie tokius eismo dalyvių pažeidimus kaip mažamečių vežimas ne jiems skirtose saugos kėdutėse, vairavimas neprisisegus saugos diržų, kelio ženklų nepaisymas policijos pareigūnus retai pasiekia.

Dailiosios lyties atstovės apie pažeidimus policijai praneša rečiau nei vyrai, jos taip pat pažeidėjų drausminti pačios neskuba, dažniau pasirenka pažeidimo ignoravimo taktiką.

„Moterys kiek atlaidesnės nei vyrai avarinių situacijų sukėlimui įžūliu vairavimu. Tačiau jos dažniau policijai praneša apie tokius pažeidimus kaip kelio ženklų dėl sustojimo ar stovėjimo nepaisymas, automobilio statymas ant žolės, mažamečių vežimas ne jiems skirtose saugos kėdutėse, vairavimas be saugos diržų, kalbėjimas telefonu be laisvų rankų įrangos ir pan.“, – aiškino A. Pilčicas.

Daugėja nepataisomai sudaužytų automobilių

Atskleista, kokie kelių eismo taisyklių pažeidimai dažniausiai tampa avarijų priežastimi. Esą dažniausiai jos kyla dėl saugaus atstumo iki kito automobilio nesilaikymo, greičio viršijimo, chuliganiško vairavimo. Skaudžių nelaimių priežastimi tampa vairavimas neblaiviam, taip pat reikalavimo prisisegti saugos diržus nepaisymas.

Vidutiniškai avarijos metu patiriami nuostoliai šiemet sudaro 2,4 tūkst. litų. Tiesa, dėl viršyto greičio kilusių avarijų metu didžioji dalis automobilių apgadinami nebepataisomai, jų remontas tampa ekonomiškai netikslingas. Draudimo bendrovės statistika atspindi, jog pernai registravo daugiau kaip 1,2 tūkst. eismo įvykių, kurių metu automobiliai buvo apgadinti nebepataisomai. Lyginant su 2011 m. tokio pobūdžio žalų skaičius ūgtelėjo 4 proc.

Rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime Consulting“ vairuotojų apklausa buvo atlikta šių metų balandžio 10-18 dienomis. Jos metu apklausta apie pusė tūkstančio šalies vairuotojų.

Užsienyje taikomos „auklėjimo“ priemonės



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių