E. Misiūnas į įvairių instancijų teismus yra kreipęsis dėl atsisakymo jį grąžinti į teisėjų luomą.

LAT Atrankos kolegija spalio 16 dieną nusprendė, kad skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų Civilinio proceso kodekse nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Pasak LAT, kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei kasacijos pagrindo egzistavimo.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Kasaciniu skundu E. Misiūnas prašė panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo liepos 4 dienos nutartį, sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą, gavus Konstitucinio Teismo nutarimą – atnaujinti bylos nagrinėjimą bei perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Vilniaus apygardos teismas šių metų gegužę atsisakė priimti E. Misiūno ieškinį dėl prezidento veiksmų. Šio teismo vertinimu, ieškinio reikalavimai pripažinti prezidentą pažeidus konstitucinius principus nesukelia teisinių pasekmių ieškovo teisėms ir pareigoms, todėl nenagrinėtini teisme.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Konstitucinio Teismo nutarimu, kad teismai negali už Seimą, prezidentą ar Vyriausybę priimti atitinkamų sprendimų arba įpareigoti minėtų valdžios institucijų išleisti aktus, susijusius su valstybės valdžios vykdymu.

Be to, teismas pažymėjo, kad teisėjų korpuso formavimas yra prezidento veikla ir teismai neturi jurisdikcijos už šią valdžios instituciją priimti atitinkamų sprendimų arba įpareigoti prezidentą išleisti aktus, susijusius su valstybės valdžios vykdymu, be kita ko, teisėjų skyrimu į pareigas.

Teismas taip pat akcentavo, kad E. Misiūno reikalavimas priteisti vidutinį darbo užmokestį nuo nepaskyrimo į teisėjo pareigas dienos, tai yra nuo 2022 metų gruodžio iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nenurodant konkrečios sumos yra ieškinio trūkumas.

Lietuvos apeliacinis teismas liepą panaikino žemesnės instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti E. Misiūno ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo, ir grąžino pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo. Likusią nutarties dalį, kurią skundė E. Misiūnas, teismas paliko nepakeistą.

Tokį sprendimą apeliacinės instancijos teismas priėmė įvertinęs, kad Vilniaus apygardos teismas „netinkamai aiškino ir taikė ieškinio reikalavimo dėl žalos atlyginimo priėmimą reglamentuojančias proceso teisės normas, ir, nesant teisinio pagrindo, atsisakė priimti ieškinio dalį“.

E. Misiūnas Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju buvo paskirtas 2015-aisiais. 2016 metų gruodį jis tapo vidaus reikalų ministru ir šias pareigas ėjo iki 2019 metų rugpjūčio, po to iki 2020 metų gruodžio mėnesio buvo krašto apsaugos viceministru.

2020 metais E. Misiūnas su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga dalyvavo Seimo rinkimuose ir, kai nebuvo išrinktas, gruodį Nacionalinei teismų administracijai pateikė prašymą iš naujo jį skirti Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju.

Tačiau prezidentas G. Nausėda netenkino jo prašymo sakydamas, kad jam reikalingas „politinio atšalimo“ laikotarpis. Prezidentūra tada teigė, kad „asmenys, kurie nutraukė teisėjo karjerą dėl dalyvavimo polinėje veikloje ar paskyrimo į politines pareigas, ir siekia ją atstatyti politinių pareigų netekę“, neatitinka politinio neutralumo principų ir motyvacinių kriterijų.

Praėjus dvejiems metams prezidentas sutiko grąžinti E. Misiūną į teisėjus ir kreipėsi Teisėjų tarybos patarimo, ši davė teigiamą atsakymą. Nepaisant to, G. Nausėda vėl nepaskyrė jo teisėju.

Teisininkas sako teisėju tapti artimiausiu metu nebebandysiantis, jis ketina tapti advokatu.

Dėl nesugrąžinimo į teisėjų luomą buvęs ministras Lietuvą apskundė Europos Žmogaus Teisių Teismui.