- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Daug žmonių po filmo prieina prie manęs ir dėkoja, kad išdrįsau. Jie nori žinoti, kodėl išėjau į tokią kelionę. Tiesą sakant, kelionė vis dar tęsiasi... Stebuklas po stebuklo. Gimė trečia dukra Ema. Kelionė tęsiasi. Vėl ir vėl kalbu, prisimenu, galvoju, apmąstau, ką ji davė ir duos“, – sako filmo „Sapnuoju, kad einu“ režisierius Jokūbas Vilius Tūras.
Kino festivaliuose sausakimšose salėse rodytas filmas nuo gegužės 10 d., penktadienio, pradedamas rodyti kino teatre „Romuva“. Filmo pristatyme penktadienį dalyvaus ir pats filmo režisierius J. V. Tūras.
Kelionę po Lietuvą filmas tęsia sulaukęs šalies kino bendruomenės įvertinimo. „Sapnuoju, kad einu“ – nominuotas trims Lietuvos kino ir televizinio kino apdovanojimams „Sidabrinė gervė 2013“ – geriausio pilnametražio dokumentinio filmo, metų režisieriaus ir filmo scenarijaus.
„Šis unikalus filmas – portretas nepalieka abejingų nei žiūrovų, nei kritikų. Nepriklausomai nuo amžiaus ar tautybės. Filmas sulaukė nuoširdžių ovacijų ir pasaulinėje filmo premjeroje Kotbuso kino festivalyje, ir Lenkijos mieste Bydgošče, ir Lietuvoje vykusiuose kino festivaliuose. Žiūrovai pasiilgo nuoširdžių filmų“, – teigia filmo prodiuserė Rasa Miškinytė.
„Sapnuoju, kad einu“ – tai įkvepianti režisieriaus 4.500 kilometrų piligriminė kelionė nuo savo buto durų Vilniuje iki Ispanijos miesto Santjago de Kompostelos katedros. Pėsčiomis, bet kokiu oru, dieną ir naktį, kertant Lenkiją, Vokietiją, Čekiją, Šveicariją, o Prancūzijoje ir Ispanijoje įsiliejant į Šv. Jokūbo kelią. Filmo istorija prasideda 2010 metų sausio 5-ąją, kai J. V. Tūras užrakina buto Vilniuje duris, palikęs namuose žmoną ir vos kelių mėnesių kūdikį.
„Eidamas jaučiausi lyg žemės palydovas, paleistas į kosmosą. Lyg ir viskas čia pat, bet kartu neįveikiamai toli. Ši septynių mėnesių kelionė buvo savotiška mokykla. Vieniems ten praleistas laikas beprasmiškas, kitiems – laisvės išraiška ir svajonė“, – prisimena J. V. Tūras.
Jo teigimu, nepriklausomai nuo trukmės ir maršruto, žmogų pakeičia bet kuri kelionė, bet ne taip, kad požiūris ir įsitikinimai apsiverstų kardinaliai. „Ši kelionė mane nuramino ir užgrūdino. Tai banalu, bet po kelionės ėmiau labiau pasitikėti savimi, žmonėmis. Išmokau džiaugtis tuo, kas yra, ir nepulti į neviltį dėl to, ko nėra“, – apie unikalaus žygio poveikį pasakoja filmo „Sapnuoju, kad einu“ režisierius.
Keičiantis metų laikams, šalims, žmonėms ir aplinkai, J. V. Tūro kelionėje buvo visko – ir atgailos, ir kasdienių pokalbių su Dievu ar pačiu su savimi. Į filmą pateko tik svarbiausi išgyvenimai, kruopščiai atrinkti gamtos vaizdai, įsimintiniausi susitikimai.
Pasak režisieriaus, į pusantros valandos filmą nepateko 205 dienos. „Manau, kad tai, kas žiūrovui yra kaip sapnas žiūrint filmą, man yra prisiminimai viso to, kas į filmą nepateko“, – svarsto „Sapnuoju, kad einu“ herojus ir autorius.
Paklaustas, kokiai publikai skirtas šis filmas, J. V. Tūras atsako trumpai: „Svajokliams“. Ir priduria: „Tiems, kam patinka kelio filmai, pikantiškos kitų žmonių gyvenimo detalės. Žinau, kad filmas privers susimąstyti visus nuo 16 iki 100 metų. Ir vyrus, ir moteris.“
Kino teatre „Romuva“ filmas „Sapnuoju, kad einu“ bus rodomas gegužės 10, 11, 12 ir 15 dienomis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Negali patikėti savo akimis: stulbinantis balerinos šokis plinta it virusas
Prancūzų balerina ir choreografė Victoria Dauberville nepaliko abejingų – plintantis jos šokio vaizdo įrašas toks vizualiai stulbinantis, kad internautai negali patikėti, jog tai – ne dirbtinio intelekto kūrinys. ...
-
Demi Moore pagerbta „Kritikų pasirinkimo“ apdovanojimu
Demi Moore (Demi Mur) penktadienį gavo geriausios aktorės „Kritikų pasirinkimo“ apdovanojimą, patvirtindama savo, kaip favoritės lenktynėse dėl „Oskarų“, statusą. ...
-
Ragina atkreipti dėmesį į informaciją: ši baleto trupė nėra Ukrainos atstovė
Kultūros ministerijai penktadienį buvo pateikta Ukrainos ambasados Lietuvoje informacija, jog į Lietuvą su gastrolėmis atvykstanti baleto trupė „Kyiv Grand Ballet“ nėra Ukrainos atstovė. ...
-
Draugystė užgimė per simbolius
A. ir P. Galaunių namų-muziejuje – tautodailininkės Nijolės Jurkuvienės tautiškumo pamokos ir užsimezgusi moteriška draugystė. Kiekvienas antradienis mokinėms – tarsi šventė. ...
-
Kaunietis kolekcionuoja lėkštes: viskas prasidėjo prieš 40 metų
Kolekcininko Edvardo Mickevičiaus namai pilni lėkščių: pačių įvairiausių, alsuojančių istorija ir menininkų išmone. Jų sukaupęs daugiau kaip 1 tūkst. Tarp jų – ir uošvio kurti dirbiniai. ...
-
į „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimus šiemet pretenduoja 93 scenos meno darbai
Šiemet į „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimus pretenduoja 93 scenos meno darbai, praneša Kultūros ministerija. Iš šio sąrašo Profesionaliojo scenos meno vertinimo komisija pagal atskiras kategorijas ...
-
Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje – paroda Rytprūsiams atminti
Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje bus atidaryta tragiškai žuvusio klaipėdiečio fotomenininko Raimundo Urbono fotografijų paroda „Nuo sienos iki sienos“. Joje ketinama pristatyti vieną svarbiausių fotografijų ciklų „Rytų P...
-
Kritikuoja atranką į „Euroviziją“ Lietuvoje: kasmetis cirko karavanas
Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas kritikuoja dabartinę atrankos į „Euroviziją“ tvarką. Jo teigimu, pagal ją neįmanoma atrinkti stipraus atlikėjo. ...
-
Mada kaip visuomenės veidrodis
Antano Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje veikia paroda „Pasikalbėkime“ – Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ir Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto projektas, kviečiantis pažvelgti į madą kaip į ve...
-
Holokaustas Lietuvoje: faktai, kontekstai, diskusijos
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) išleido istorikų – dr. Dariaus Furmonavičiaus, dr. Augustino Idzelio, prof. dr. Igno K. Skrupskelio, dr. Dainiaus Noreikos įžvalgomis ir naujais istoriniais duomenimis papil...