- Vytenis Radžiūnas, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Užuot svarstę, kaip rengiant savaites ar mėnesius trunkančius koncertinius turus užsienyje surasti naujų klausytojų, šalies atlikėjai koncertuoja ten, kur įsikūrę daugiausiai lietuvių. Taip tvirtina muzikos apžvalgininkas Karolis Vyšniauskas. Atlikėjas Andrius Mamontovas tikina, kad koncertuoti mūsų tautiečiams emigracijoje vis tiek naudinga, o dainuoti užsieniečiams lietuviškai – nemenkas iššūkis.
„Praradus auditoriją Lietuvoje – pas emigrantus“
Dar 1990-aisiais anuomet itin populiarios, tūkstantines minias į Vingio parką sutraukiančios grupės „Antis“ ir „Foje“ išvyko koncertuoti į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV) ten gyvenantiems lietuviams. Muzikos ekspertai tai laiko koncertinių turų emigrantams pradžia.
„Šiuo metu koncertų emigrantams pikas yra pats aktyviausias, palyginti su ankstesniais metais. Grupės praleidžia po kelias savaites Didžiojoje Britanijoje ar Airijoje“, – tvirtina prodiuseris, agentūros „M.P.3“ vadovas Vaidas Stackevičius.
Muzikos apžvalgininkas K. Vyšniauskas pritaria, kad mūsų tautiečiams užsienyje koncertų daugėja, bet tai esą natūralu – kai dalis klausytojų Lietuvoje į koncertus nebeateina, nes jos paprasčiausiai čia nebeliko, muzikantai patys keliauja paskui emigrantus.
Dainininkas, aktorius Andrius Mamontovas skaičiuoja, kad mūsų atlikėjų maršrutai prasiplėtė tiek, kiek pasaulyje gyvena lietuvių. D. Britanija, Airija, Norvegija – valstybės, kuriose esą vyksta daugiausiai koncertų, nes ten itin aktyvios lietuvių bendruomenės.
A. Mamontovas koncertus tautiečiams yra surengęs Danijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Liuksemburge, JAV, Kanadoje bei kitose šalyse. „Ir turbūt būsiu pirmas, kuris koncertuos lietuviams kovą Šanchajuje ir Pekine“, – priduria atlikėjas.
Koncertuoti užsieniečiams – didelis iššūkis
Pasak K. Vyšniausko, nors koncertų užsienio lietuviams dabar yra kur kas daugiau, Lietuvos atlikėjų koncertų tarptautinei užsienio auditorijai pagyvėjimo nematyti. O esą būtent tai turėtų būti esminis grupės tikslas keliaujant į užsienį: pristatyti savo muziką tiems, kurie jos dar negirdėję, ir taip plėsti savo klausytojų ratą.
„Tai, kad pamatome šaukiančią antraštę apie Džordanos Butkutės koncertą Londone, jokiu būdu nereiškia, jog ši atlikėja taikosi į britų muzikos rinką – tai viso labo parodo, kad Londone yra pakankamai lietuvių, galinčių užpildyti barą, kuriame Dž. Butkutė koncertuos.
Būkime atviri sau – joks britas, danas ar olandas neis į Dž. Butkutės koncertą. Vienintelis tarptautinis niuansas tokiuose koncertuose – bilieto kaina, siekianti ne 20 litų, o 20 eurų“, – tęsia K. Vyšniauskas.
V. Stackevičius mano, jog kiekvienas atlikėjas svajoja pagroti ne tik emigrantams, bet ir užsieniečiams, tačiau dažniausiai į tokius koncertus vis tiek susirenka nemaža dalis lietuvių. „Mūsų muzikantai užsienio publikai koncertuoja gana retai, kartu tai jiems būna didelis iššūkis“, – pastebi „M.P.3“ vadovas.
„Jei yra galimybė groti užsienio auditorijai, jos neatsisakau. 1991-aisiais pusę metų praleidau JAV, kur kiekvieną savaitę grojau JAV klubuose. Esu pakankamai grojęs ne lietuviams, ir tai yra labai geras drenažas, ypač, kai groji lietuvių kalba. Vis dėlto tai buvo tikrai didelis iššūkis, nes amerikiečiai sunkiai priima dainuojančius kita kalba.
Aš pats save laikau Lietuvos atlikėju ir mano vertingiausios dainos parašytos mūsų kalba. Noriu dainuoti žmonėms, kurie supranta žodžius. Tekstas mano dainose sudaro pagrindinę vertę“, – aiškina A. Mamontovas. Be to, pasak atlikėjo, mūsų daininkams sveika keliauti ne tik po Lietuvos miestus ir miestelius, bet ir išvykti į užsienį, kelionėse įgauti tam tikros patirties.
„Lietuvos muzikos industrija laukia naujos kartos vadybininkų“
Tuo metu K. Vyšniauskas įsitikinęs, Lietuvoje yra per mažai gyventojų, kad grupė galėtų sėkmingai koncertuoti. Jai būtina rasti klausytojų užsienyje, ir ne tik lietuvių. Tačiau tai pasiekti mūsų atlikėjams esą sunkiai sekasi, dažnai jos to nė nebando. „Rezultatas – galiausiai, kai išblėsta pirminė euforija būti scenoje, grupėms pritrūksta pinigų ir jos išrya nepasiekę savo galimybių piko“, – apibendrina muzikos apžvalgininkas.
Visgi K. Vyšniauskas randa ir sėkmingų pavyzdžių – muzikinis susivienijimas „Silence Family“ turi klausytojų Vokietijoje, Japonijoje, Rusijoje, D. Britanijoje, o Alina Orlova rado publiką Rusijoje ir Prancūzijoje. Šiauliečių roko grupė „Colours of Bubbles“ taip pat surengė sėkmingų koncertų Lenkijoje.
„Daug koncertų užsienyje buvo atlikusi grupė „Antis“, visą Europą išmaišė pankai „dr. Green“. Jei legenda nemeluoja, „Bix“ kažkada apšildė pati „Nirvana“ su dar gyvu Kurtu Cobainu. Bet nė vienas šių pavyzdžių neišaugo į ilgametę tarptautinę sėkmės istoriją. Lietuvos populiarioji muzika buvo ir yra labai lokali“, – konstatuoja K. Vyšniauskas.
Viena esminių priežasčių, pasak muzikos apžvalgininko, yra negebėjimas parduoti muzikos tarptautinei auditorijai. Mūsų šalies muzikos industrijai esą verkiant reikia naujos kartos vadybininkų, kurie gebėtų veikti tarptautiniu mastu.
„Absoliuti dauguma dabartinių vadybininkų neturi nei kontaktų, nei žinių, dažnai ir pakankamų anglų kalbos gebėjimų, kad tai pasiektų.
Tiek patiems Lietuvos muzikantams, tiek jų vadybininkams tarptautinė vakarų muzikos rinka yra didelis ir tamsus miškas, į kurį jie tiesiog nekelia kojos. Dėl to daugelis Lietuvos grupių koncertų ir vyksta užsienio lietuviams – su jais bendrauti daug paprasčiau“, – pokalbį baigia K. Vyšniauskas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nepanaudojant visų kultūros paso lėšų, svarstoma šią edukaciją padaryti privaloma2
Ne vienus metus nepanaudojant visų kultūros pasui skirtų lėšų, svarstoma šią edukaciją įrašyti į Švietimo įstatymą ir padaryti privaloma. ...
-
Vilniuje prasideda aktualios muzikos festivalis „Gaida“
Vilniuje šeštadienį prasidės didžiausias Baltijos šalyse šiuolaikinės muzikos forumas – tarptautinis aktualios muzikos festivalis „Gaida“. ...
-
Į Nacionalinio Kauno dramos teatro premjerą „Kartoteka“ atvyko kultūros atstovai ir politikai3
Spalio 18-osios vakarą Nacionaliniame Kauno dramos teatre žiūrovai gausiai rinkosi į Gintaro Varno režisuotą premjerą „Kartoteka“. Tarp ištikimiausių teatro mylėtojų buvo galima sutikti daug garbių svečių. ...
-
Išdalinti kasmetiniai „Atliekų kultūros“ apdovanojimai
Trečiadienį vykusiame kasmetiniame renginyje išdalinti „Atliekų kultūros“ apdovanojimai. Devyniems tvarumo puoselėtojams buvo įteiktos statulėlės. ...
-
Maldos namus pavertė kūrybos oaze6
Evangelikų liuteronų maldos namuose architektė Edita Stankevičiūtė-Righetto suderino praeitį su dabartimi, pagarbą tradicijoms su savo amato meistryste ir modernumu. ...
-
Tapytojas M. Valentukonis: ar tikrai paveiksle viskas yra taip gražu?7
Kaunietis tapytojas Mantas Valentukonis – vienas iš penkių menininkų šiais metais dalyvaujančių konkursinėje „JCDecaux premijos 2024“ parodoje, kurioje atrenkami dalyvauti įdomiausi pradedantys Lietuvos jaunieji menininkai...
-
Skrydis į vaizduotės planetą
Kauno valstybinis lėlių teatras (KVLT) naująjį kūrybinį sezoną pradėjo premjera „Kas čia?“ (koprodukcija su „Laibaiteatru“), kurią režisavo Agnė Sunklodaitė. Režisierė lėlių teatre jau save išbandžiusi – s...
-
Nepamirštamas laikas su maestro L. Truikiu4
Šiais metais Lietuva žymi dailininko ir scenografo Liudo Truikio 120-ąsias gimimo metines (1904–1987). Nacionalinis M. K. Čiurlionio muziejus rengia maestro kūrybos parodą „Liudas Truikys. Menas yra auka Kosmoso lygsvarai“. ...
-
Receptai tapybos bienalei2
Skamba keistai, tačiau XVIII Vilniaus tapybos trienalės, kuri pasaulį išvydo dar 1969 m., svarbiausioji paroda šiuo metu vyksta Kaune, Paveikslų galerijoje. Antras paradoksas turbūt tas, kad joje, nepaisant spaudos pranešimuose tarp e...
-
„Egomašina“ ir jos užtamsinti langai
Alternatyviojo roko grupė EGOMAŠINA gegužę išleido savo naują albumą „Nejuokinga“. Visada pozityvumu, ironija, humoru ir energija trykštanti grupė, o staiga jiems nejuokinga. Kodėl? Tai aiškinomės su grupės nari...