- Agnė Klimčiauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Penktadienį Vilniuje prasideda aštuntasis tarptautinio moterų filmų festivalis „Šeršėliafam“, kuris netrukus atkeliaus į dar penkių miestų kino sales.
Trijų dalių programa
Šių metų "Šeršėliafam" programą sudarys pagrindinė programa, prieš keletą mėnesių anapilin iškeliavusios aktorės Eugenijos Pleškytės filmų retrospektyva ir programa "Kino avantiūristės". Pagrindinėje programoje – 2011–2012 m. sukurti filmai. Jų planuojama parodyti dešimt. Dominuojančios šalies nėra – filmai sukurti nuo JAV ir Kanados iki Airijos bei Egipto. Šiais metais nėra ir vyraujančios temos, tačiau nemažai filmų apie jaunus žmones, paauglystės problemas, jaunų žmonių integravimąsi į visuomenę, jų jausmus ir lūkesčius iš šio pasaulio.
E.Pleškytės filmų retrospektyvoje – penki filmai. O kovo 5 d. kino teatre "Pasaka" vyks naujo dokumentinio filmo apie E.Pleškytę "Savi keliai" pristatymas, jame dalyvaus jo autoriai – Birutė Vyšniauskaitė ir Valdas Babaliauskas. Penkiems šio kino seanso žiūrovams bus padovanota ką tik "Knygų mugėje" pristatyta B.Vyšniauskaitės knyga apie E.Pleškytę – "Vienintelė".
Festivalyje taip pat pristatoma kukli retrospektyva, pavadinta "Kino avantiūristėmis". Joje – trijų žymių kino režisierių, kūrusių XX a. šeštajame ir septintajame dešimtmetyje, filmai. Tai – režisierės Shirley Klarke filmas "Ryšininkas", Věros Chytilovos "Saulutės" ir Chantal Akerman "Žana Dilman, Prekybos krantinė 23, 1080 Briuselis".
Pristatys judėjimą „Doris“
Be filmų peržiūrų, kino mėgėjų laukia diskusija apie vujerizmą, kurioje dalyvaus psichoanalitikai ir įvairių sričių specialistai, vyks judėjimo „Doris“ konferencija.
„Doris“ – tai švedžių režisierių judėjimas, kuris kalba apie tai, kad kine vis dėlto dominuoja vyrai, o moterys tesudaro 20 proc. Jų tikslas – kad kine būtų daugiau moterų kūrėjų. „Doris“ daro įdomų tyrimą: kaip atrodytų filmas, kurio režisierė, pagrindinė aktorė, scenarijaus autorė, kompozitorė būtų moteris. Diskutuojama, kaip tuomet pasikeičia filmo struktūra, atmosfera„, – apie dviejų švedžių režisierių vedamą konferenciją ir judėjimą “Doris„ “Vilniaus dienai" pasakojo D.Rudytė.
Kovo 2 ir 3 d. „Šeršėliafam“ su „MEDIA Desk Lietuva“ rengia animacijos dirbtuves, kurioms vadovaus lektorius Maikas Robinsonas. Jos skirtos 15-ai animacijos prodiuserių ir kūrėjų. Dalyvavimas dirbtuvėse nemokamas, tačiau dalyvių skaičius ribotas, tad registruotis reikia iš anksto.
Tęsia dvi tradicijas
Festivalyje „Šeršėliafam“ pernai debiutavusi trumpametražių filmų programa sulaukė didelio žiūrovų dėmesio, tad ir šiemet kino mėgėjai kviečiami naktinėti kino teatre.
„Šeršėliafam trumpai“ ketinama pristatyti apie 15 trumpametražių filmų iš Europos, JAV, Australijos ir Kanados. Šie moterų režisierių kurti filmai yra sulaukę apdovanojimų ne viename kino festivalyje. Tiesa, trumpametražių filmų naktis truks ne visą naktį, o maždaug 4 valandas.
„Šeršėliafam“ tęs ir pernai pradėtą tradiciją rinkti Metų kino moterį. Pernai buvo paskelbtos dvi favoritės: kinematografijos profesionalai pirmąja Metų kino moterimi išrinko prodiuserę Linetą Mišeikytę, o publikos numylėtine tapo režisierė Janina Lapinskaitė.
„Šeršėliafam“ – kovo 1–9 d. Vilniuje, kino teatre „Pasaka“ ir kino centre „Skalvija“. Festivalis taip pat atkeliaus į Kauną, Klaipėdą, Panevėžį, Ukmergę.
Keletas išskirtinių „Šeršėliafam“ filmų
„Džindžer ir Rosa“ (Jungtinė Karalystė, Danija, Kanada, Kroatija, 2012 m., rež. Sally Potter)
Kataklizmai. Dramos centre – 1962-ųjų Londonas, kur gyvena neišskiriamos draugės paauglės Džindžer ir Rosa. Filmo fone – įsibėgėjantis Šaltasis karas, auganti visuotinė atominės bombos baimė ir besiskleidžianti seksualinė revoliucija. Nuo gimimo trukusi merginų draugystė ima byrėti.
„Elektriniai vaikai“ (JAV, 2012 m., rež. Rebecca Thomas)
Nekaltoji. Padūkėlė Reičelė auga mormonų fundamentalistų šeimoje. Per savo 15-ąjį gimtadienį ji randa uždraustą kasetę su roko muzika. Po trijų mėnesių pasirodo, kad ji laukiasi. Tačiau Reičelė tvirtina pastojusi visiškai nekaltai – besiklausydama muzikos. Ir pabėga į Las Vegasą.
„Kayan“ (Kanada, 2012 m., rež. Maryam Najafi).
Duobė. Hanina – vieniša, tačiau stipri libanietė, auginanti dvi dukras. Ji atkakliai bando išlaikyti savo restoraną „Kayan“, išsikapstyti iš skolų, nepavykusios santuokos, komplikuotų santykių su jaunesniu vyru. Bet Hanina pamiršta kur kas svarbesnę problemą.
„Karūnos brangakmeniai“ (Švedija, 2011 m., rež. Ella Elisabet Lemhagen).
Nusikaltimas. Fragancija yra kaltinama įtakingo pramonininko sūnaus Ričardo nužudymu. Vykstant teismo tardymui atsiskleidžia neįtikima merginos istorija. Filmo fabula neria gilyn į merginos praeitį, kai Fragancija ir Ričardas buvo neišskiriami draugai. Juosta buvo filmuojama Lietuvoje.
„Lėlių namai“ (Airija, 2012 m., rež. Kirsten Sheridan)
Paslaptys. Filmo herojai – grupė vitališkų Dublino gatvės paauglių, kartą sumaniusių įsilaužti į prabangiame rajone esantį namą. Visa siaubiantis karnavalas tęsiasi tol, kol į duris pasibeldžia kaimynystėje gyvenantis berniukas. Jo pasirodymas išprovokuoja senų paslapčių atskleidimą.
„Marinos namai“ (Lietuva, Rusija, 2012 m., rež. Dali Rust).
Šeima. Dokumentinis filmas apie rašytojos Marinos Tarkovskajos ir režisieriaus Aleksandro Gordono šeimą, susipynusią sudėtingais santykiais, kupinais skausmo, nesusipratimų ir liūdesio. Kaip ir kiekviena šeima. Tik šios šeimos žmonės asmeninį skausmą maldo kūrybinėmis kančiomis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nepanaudojant visų kultūros paso lėšų, svarstoma šią edukaciją padaryti privaloma2
Ne vienus metus nepanaudojant visų kultūros pasui skirtų lėšų, svarstoma šią edukaciją įrašyti į Švietimo įstatymą ir padaryti privaloma. ...
-
Vilniuje prasideda aktualios muzikos festivalis „Gaida“
Vilniuje šeštadienį prasidės didžiausias Baltijos šalyse šiuolaikinės muzikos forumas – tarptautinis aktualios muzikos festivalis „Gaida“. ...
-
Į Nacionalinio Kauno dramos teatro premjerą „Kartoteka“ atvyko kultūros atstovai ir politikai3
Spalio 18-osios vakarą Nacionaliniame Kauno dramos teatre žiūrovai gausiai rinkosi į Gintaro Varno režisuotą premjerą „Kartoteka“. Tarp ištikimiausių teatro mylėtojų buvo galima sutikti daug garbių svečių. ...
-
Išdalinti kasmetiniai „Atliekų kultūros“ apdovanojimai
Trečiadienį vykusiame kasmetiniame renginyje išdalinti „Atliekų kultūros“ apdovanojimai. Devyniems tvarumo puoselėtojams buvo įteiktos statulėlės. ...
-
Maldos namus pavertė kūrybos oaze6
Evangelikų liuteronų maldos namuose architektė Edita Stankevičiūtė-Righetto suderino praeitį su dabartimi, pagarbą tradicijoms su savo amato meistryste ir modernumu. ...
-
Tapytojas M. Valentukonis: ar tikrai paveiksle viskas yra taip gražu?7
Kaunietis tapytojas Mantas Valentukonis – vienas iš penkių menininkų šiais metais dalyvaujančių konkursinėje „JCDecaux premijos 2024“ parodoje, kurioje atrenkami dalyvauti įdomiausi pradedantys Lietuvos jaunieji menininkai...
-
Skrydis į vaizduotės planetą
Kauno valstybinis lėlių teatras (KVLT) naująjį kūrybinį sezoną pradėjo premjera „Kas čia?“ (koprodukcija su „Laibaiteatru“), kurią režisavo Agnė Sunklodaitė. Režisierė lėlių teatre jau save išbandžiusi – s...
-
Nepamirštamas laikas su maestro L. Truikiu4
Šiais metais Lietuva žymi dailininko ir scenografo Liudo Truikio 120-ąsias gimimo metines (1904–1987). Nacionalinis M. K. Čiurlionio muziejus rengia maestro kūrybos parodą „Liudas Truikys. Menas yra auka Kosmoso lygsvarai“. ...
-
Receptai tapybos bienalei2
Skamba keistai, tačiau XVIII Vilniaus tapybos trienalės, kuri pasaulį išvydo dar 1969 m., svarbiausioji paroda šiuo metu vyksta Kaune, Paveikslų galerijoje. Antras paradoksas turbūt tas, kad joje, nepaisant spaudos pranešimuose tarp e...
-
„Egomašina“ ir jos užtamsinti langai
Alternatyviojo roko grupė EGOMAŠINA gegužę išleido savo naują albumą „Nejuokinga“. Visada pozityvumu, ironija, humoru ir energija trykštanti grupė, o staiga jiems nejuokinga. Kodėl? Tai aiškinomės su grupės nari...