- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuo kitų mokslo metų mokyklose mokiniai bus nuosekliau supažindinami su etninės kultūros pagrindais, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM).
Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius patvirtino Pagrindinio ir Vidurinio ugdymo etninės kultūros bendrąsias programas.
„Jauni žmonės turi pažinti ir vertinti savo tautos ir Lietuvos tradicinę kultūrą. Sužinoję, kodėl mes, lietuviai, lenkai, rusai, žydai ar baltarusiai tokie tapome, gyvendami kaimynystėje su kitomis kultūromis, jie geriau supras bendras sąsajas ir skirtumus. Ugdydami savo tautinį tapatumą, moksleiviai geriau pažins ir kitas tautas“, - teigė G.Steponavičius.
Pasak jo, etninės kultūros bendrosios programos bus įgyvendinamos ne tik mokyklose, vykdančiose mokymą lietuvių kalba, bet ir mokyklose tautinės mažumos kalba.
ŠMM tvirtina, kad mokytojams sudarytos galimybės lanksčiai planuoti konkretų etninės kultūros dalyko turinį, atsižvelgiant į etnografinio regiono, mokyklos, vietos bendruomenių, šalia gyvenančių kitų tautų tradicijas.
5–12 klasėse etnokultūrą mokiniai galės mokytis kaip pasirenkamąjį dalyką. 11–12 klasėse bus galima rinktis ir etninės kultūros modelius, pavyzdžiui, „kalba ir etninė kultūra“, „menai ir etninė kultūra“, „technologijos ir etninė kultūra“, „etninė kultūra ir socializacija“, „papročiai ir etika“.
„Kadangi etninė kultūra pasižymi išskirtiniu integralumu, todėl ji gali būti integruota į daugelį mokomųjų dalykų. Ypač ryškios sąsajos su lietuvių kalba ir literatūra, gimtąja kalba, istorija, technologijomis, doriniu, gamtamoksliniu, meniniu ugdymu“, - rašoma pranešime.
5-10 klasių mokiniai nagrinės giminės ir bendruomenės tradicijas, tradicinį etiketą, įvairias šventes, papročius ir apeigas, tradicinę aprangą, kulinarinį paveldą, tradicinę ūkinę veiklą, liaudies kūrybą, tarmes ir etnografinių regionų savitumus, kitas etnokultūrines vertybes bei jų reikšmę ir prasmingumą šiuolaikiniame gyvenime. Vaikai taip pat ugdysis praktinius gebėjimus, pavyzdžiui, mokysis tradicinio dainavimo, muzikavimo, šokio ir žaidimo, tarmių, amatų, susipažins su papročių taikymu ir kt.
Vyresnėse klasėse mokiniai gilinsis į tautos kultūros savitumą, sąsajas su kitomis kultūromis, į papročių, apeigų, simbolių ir kitų reiškinių kilmę, paskirtį, prasmę, svarbiausias ypatybes.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilniaus Katedros aikštėje vyks jubiliejinės Jūrų šventės renginiai6
Minint Jūrų šventės 90-metį, sekmadienį sostinės Katedros aikštėje vyks įvairios su pajūrio regionu susijusios edukacijos, dirbtuvės, Klaipėdos atlikėjų muzikiniai pasirodymai. ...
-
Baltijos gitarų konkursą laimėjo lietuviai R. Jurkus ir M. Orvydaitė1
Pirmą kartą Baltijos gitarų konkurso istorijoje pagrindinį prizą tenka dalintis net dviem gitaristams. ...
-
KPD: Vilniaus likviduojamuose rašytojų muziejuose turėtų būti supažindinama su jų veikla
Kultūros paveldo departamentas (KPD) teigia, kad iš Vilniaus savivaldybės likviduojamų trijų rašytojų muziejų dviejuose nustatytos memorialinės vertingosios savybės, juose turėtų būti supažindinama su rašytojų biografijomis. ...
-
Ištrauka iš D. Grinkevičiūtės knygos „Lietuviai prie Laptevų jūros“
Tragiškų Lietuvai sukakčių dienomis – nedidelė ištrauka iš Dalios Grinkevičiūtės atsiminimų knygos „Lietuviai prie Laptevų jūros“. ...
-
Tarptautiniam teatro festivaliui „TheAtrium“ pasibaigus – nauji sumanymai
Klaipėdos dramos teatre latvių spektaklis vainikavo tarptautinį teatro festivalį „TheAtrium“. Jau pamažu ruošiamasi kitiems metams – svarstoma apie būsimus spektaklius, teatrus bei režisierius, kurie sudomintų svečius tiek i&s...
-
Mecosopranas J. Gringytė: sukurti meilę muzikai galima tik pačiam ją mylint
Koncentruota dramaturgija, meistriškai sukurti personažų charakteriai ir nežemiško grožio muzika, – taip Jules’io Massenet operą „Teresė“ apibūdina Justina Gringytė. Operos solistė pasiūlė šį itin retai ...
-
J. Cininas – menininkė tarp Lietuvos ir Australijos1
Gimusi Australijoje, grafikė Jazmina Cininas puikiai valdo savo protėvių kalbą. Veikiausiai dėl to jai nesunku prašnekinti ir mūzas, kurios įkvepia kūrybai. ...
-
Mažosios Lietuvos gėrimo tradiciją saugo ir puoselėja
Mažosios Lietuvos gėrimas – kafija – šiemet įtrauktas į Lietuvos nacionalinį nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Šią tradiciją kitą savaitę vyksiančio festivalio „Lauksnos“ metu klaipėdiečiams p...
-
Tarptautinis Klaipėdos festivalis grįš į elingą
Rugpjūčio 2–14 d. ketvirtą kartą senojoje P. Lindenau laivų statykloje vyks tarptautinis Klaipėdos festivalis. Šiemet jis dedikuojamas Lietuvos narystės Europos Sąjungoje 20-mečiui, tad festivalio programoje jungsis menininkų iš ...
-
D. Meškauskui – dar vienas įvertinimas
Lietuvos nacionalinių kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ ceremonijoje įvertinimą pelnė ir Klaipėdos dramos teatro aktorius Darius Meškauskas. Aktorius įvertintas už geriausią antraplanį vyro vaidmenį latvių režisierės Ilzės...