- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jungtinių Tautų (JT) švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) antradienį įtraukė į Nematerialaus paveldo sąrašą prancūzų virtuvę ir Ispanijos flamenką.
Šią savaitę Kenijos sostinėje Nairobyje posėdžiaujantys UNESCO ekspertai pabrėžė, kad prancūzų gastronomija yra "socialinis paprotys, kuriuo siekiama pažymėti asmenų ir bendrijų svarbiausius gyvenimo momentus".
Dėl šios priežasties turtinga prancūziška virtuvė, išsiskirianti stalo etiketo ir patiekalų pateikimo tradicijomis, atitinka sąlygas, keliamas nematerialaus paveldo objektams.
Prancūzijos ambasadorė prie UNESCO Catherine Colonna pagyrė ekspertų sprendimą, pareiškusi, kad ji "prisideda prie kultūrinės įvairovės".
"Prancūzai labai mėgsta susirinkti kartu sočiai pavalgyti ir išgerti bei tokiu būdu pasimėgauti maloniu laiku. Tai dalis mūsų tradicijos - gana aktyvios tradicijos", - pridūrė ji.
Prie šios tradicijos taip pat priskiriamos vynų derinimo prie patiekalų taisyklės, stalo serviravimo, tikslaus taurių vandeniui, raudonam arba baltam vynui išdėstymo papročiai.
Prancūzijos misijos, teikiančios pasiūlymus UNESCO komitetui, vadovas Francis Chevrier (Fransi Ševrjė) taip pat pasveikino šį sprendimą.
"Labai svarbu, kad žmonės Afrikos kaimuose ir visur kitur suvokia, jog maisto išmanymas yra jūsų bendruomenės vertybė, kurią dera puoselėti", - pabrėžė jis.
"Tai nuostabu. Puiki žinia Prancūzijos kultūrai, Prancūzijos paveldui - mūsų virtuvę, mūsų gastronominį paveldą pakviesti atsisėsti prie aukštojo UNESCO kultūros stalo", - pridūrė F.Chevrier.
Tačiau šis žingsnis sukėlė būgštavimų, kad UNESCO paveldo etiketė gali būti naudojamas komerciniams tikslams.
Tuo tarpu ispaniškasis flamenkas įtrauktas į šį sąrašą, siekiant "padidinti žinojimą apie nematerialų kultūros paveldą, skatinant žmonių kūrybingumą ir pagarbą tarp bendruomenių.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Populiariausias pasaulyje Luvro muziejus atsidūrė apgailėtinoje padėtyje
Luvro direktorė perspėjo Prancūzijos vyriausybę, kad vienas garsiausių pasaulyje muziejų Paryžiuje yra perpildytas, pralaidus vandeniui, maitinimas ir tualetai neatitinka kokybės standartų. ...
-
Tautiečiai atranda Pažaislį: užsieniečius keičia lietuviai
Po pandemijos, kai viskas užsidarė ir tautiečiai ėmė keliauti po Lietuvą, išpopuliarėjo Pažaislis. Pasak gidės Liudos Vitkienės, ši tendencija nenuslopsta. ...
-
Simonas Kairys: Birutis nusprendė būti gudrutis
Buvęs kultūros ministras Simonas Kairys nesutinka su naujojo ministerijos vadovo Šarūno Biručio kritika neva jis yra iš dalies kaltas dėl „Keistuolių teatrui“ gresiančių finansinių nesklandumų už prieš keletą metų ...
-
Radiniai Arkikatedros požemiuose: atradimo džiaugsmą temdo intrigos
Neįtikėtina istorija dėl karališkų insignijų atradimo Arkikatedros požemiuose dar nesibaigė. Kultūros ministras Šarūnas Birutis pasikvietė arkivyskupijos atstovus pasiaiškinti, kodėl jie slaptavietę atvėrė be Kultūros paveld...
-
„Keistuolių teatrui“ gresia bankrotas
Kultūros ministras Šarūnas Birutis teigia, kad „Keistuolių teatrui“ gresia finansiniai nuostoliai dėl prieš keletą metų vykdytos teatro rekonstrukcijos. Pasak jo, dėl laiku neapmokėtų sąskaitų ir neapsidraudusio rangovo, Ce...
-
Rašyti dviese – smagiau
Rašytojos Aistės Šopienės-Šopos ir jos sūnaus Leonardo knyga: su paauglišku maištu, netekties jausmu ir svarbia žinute visuomenei – žmogui reikia žmogaus. ...
-
Pamatyti miesto kasdienybės triukšmą
Nacionalinio Kauno dramos teatro Didžiosios scenos fojė veikia jaunosios kartos tapytojos Lauros Slavinskaitės paroda „Mano (?) melodijos“. ...
-
Šimtmečius atlaikę radiniai – Kauno rajono istorija
Raudondvario pilyje įsikūrusiame Kauno rajono muziejuje rengiamasi parodai „Šimtmečius menantys Radikių archeologiniai radiniai“. Tai jau antroji iš aštuonių planuojamų Pakaunės krašto archeologijos radinių, kuri...
-
Bažnyčios ankstyvuoju tarpukariu: vizijos ir realybė
Kaip katalikų maldos namų stygiaus klausimas spręstas tarpukario Kaune? Kokių meninių idėjų turėjo ir kaip jas realizavo bažnyčių architektai ir inžinieriai? Atsakymų į šiuos klausimus paieškų rezultatais sakralinio meno paveldo ty...
-
Meninė veikla: saviraiškai ar pragyvenimui?
20 proc. šalies meno kūrėjų gali išgyventi vien iš meninės veiklos – tokius duomenis atskleidė prieš trejus metus pristatytas plačios apimties Menininkų socialinės ir kūrybinės būklės vertinimas. Išanalizavu...