- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kino projektams šiemet planuojama paskirstyti 9,5 mln. litų valstybės lėšų, tai yra beveik 3 mln. litų daugiau nei pernai, sako Lietuvos kino centro direktorius Rolandas Kvietkauskas.
Pernai Kultūros rėmimo fondas ir Kultūros ministerija kino projektams paskirstė per 6,7 mln. litų.
„Tikimės, kad išaugęs kino finansavimas paskatins industrijos pagyvėjimą bei leis sėkmingai įgyvendinti daugiau ir įvairesnių projektų“, - antradienį per spaudos konferenciją sakė R.Kvietkauskas.
Neseniai pradėjęs veikti Kino centras yra sulaukęs 89 paraiškų dėl kino gamybos ir sklaidos projektų finansavimo. Jų priėmimas dar nebaigtas. Be to, 136 paraiškos perimtos iš Kultūros rėmimo fondo.
Kiek projektų šiemet gali gauti valstybės paramą, Kino centro vadovas teigė, kad dar sunku pasakyti. Jis priminė, jog pernai valstybės lėšų sulaukė per 40 projektų.
„Mūsų siekis – turėti daugiau gero lietuviško kino“, - teigė jis.
R.Kvietkauskas pranešė, kad sprendimai dėl projektų finansavimo bus priimti kovą.
„Bet kokiu atveju šiemet turėtų būti baigti keturi vaidybiniai filmai“, - tvirtino jis.
Kino centro direktorius pabrėžė, kad maksimali suma, į kurią galėtų pretenduoti pilno metro vaidybinis filmas - 2,2 mln. litų. Tačiau valstybės parama negali viršyti 50 proc. viso kūrinio biudžeto arba ne daugiau kaip 75 proc. biudžeto, jeigu tai eksperimentinis filmas.
R.Kvietkauskas per spaudos konferenciją minėjo, kad bus stengiamasi atsisakyti praktikos, kai to paties filmo kūrimas po truputį finansuotas kelerius metus, dėl to gerokai išaugdavo jo kaina.
„Nusiteikimas būtų projektą sutalpinti į maksimum dvejus metus“, - sakė Kino centro vadovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad žiūrovų susidomėjimas lietuvišku kinu auga, nepaisant to, kad kino teatrą turi net ne kiekvienas didesnis miestas.
Šiuo metu prie Kino centro formuojama Kino taryba, kurios ekspertai vertins valstybiniam finansavimui gauti pateiktus kino projektus, teiks siūlymus dėl kino projektų valstybinio finansavimo, vertins kino projektų įgyvendinimo rezultatus bei pasiūlymus.
Kino kūrėjų asociacijos yra pateikusios 15 ekspertų kandidatūras į Kino tarybą. Joje dirbs septyni ekspertai. Dėl tarybos narių žadama sutarti dar šios savaitės pabaigoje.
R.Kvietkauskas pabrėžė, kad projektai, susiję su kuriuo nors Kino tarybos nariu, negalės tikėtis sulaukti finansavimo.
„Mes nekalbame apie jokius nusišalinimus. Projektai, su kuriais Kino tarybos narys susijęs, nėra svarstomi, negali gauti paramos“, - pabrėžė jis.
Šiemet lietuvišką kiną Kino centras planuoja pristatyti keturiuose dideliuose tarptautiniuose festivaliuose –mugėse – Berlyno, Kanų, Šefildo ir Ansi kino festivaliuose - bei maždaug dešimtyje užsienio šalių.
Lietuvos kino centras – valstybinė institucija, įsteigta 2012 metais. Pagrindiniai centro veiklos tikslai – skatinti ilgalaikį Lietuvos kino srities vystymąsi ir konkurencingumą, bei dalyvauti formuojant veiksmingą valstybės kino politiką. Šiuo metu centre dirba devyni žmonės, iš viso jų bus 15.
Pagal įstatymą, Lietuvos kino centras koordinuoja nacionalinio kino gamybą, administruoja valstybės lėšas kino sričiai plėtoti, atstovauja Lietuvai užsienio ir tarptautinėse organizacijose, tvarko Filmų registrą, suteikia filmams žiūrovų amžiaus cenzo indeksus, organizuoja Kino tarybos veiklą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nepanaudojant visų kultūros paso lėšų, svarstoma šią edukaciją padaryti privaloma2
Ne vienus metus nepanaudojant visų kultūros pasui skirtų lėšų, svarstoma šią edukaciją įrašyti į Švietimo įstatymą ir padaryti privaloma. ...
-
Vilniuje prasideda aktualios muzikos festivalis „Gaida“
Vilniuje šeštadienį prasidės didžiausias Baltijos šalyse šiuolaikinės muzikos forumas – tarptautinis aktualios muzikos festivalis „Gaida“. ...
-
Į Nacionalinio Kauno dramos teatro premjerą „Kartoteka“ atvyko kultūros atstovai ir politikai3
Spalio 18-osios vakarą Nacionaliniame Kauno dramos teatre žiūrovai gausiai rinkosi į Gintaro Varno režisuotą premjerą „Kartoteka“. Tarp ištikimiausių teatro mylėtojų buvo galima sutikti daug garbių svečių. ...
-
Išdalinti kasmetiniai „Atliekų kultūros“ apdovanojimai
Trečiadienį vykusiame kasmetiniame renginyje išdalinti „Atliekų kultūros“ apdovanojimai. Devyniems tvarumo puoselėtojams buvo įteiktos statulėlės. ...
-
Maldos namus pavertė kūrybos oaze6
Evangelikų liuteronų maldos namuose architektė Edita Stankevičiūtė-Righetto suderino praeitį su dabartimi, pagarbą tradicijoms su savo amato meistryste ir modernumu. ...
-
Tapytojas M. Valentukonis: ar tikrai paveiksle viskas yra taip gražu?7
Kaunietis tapytojas Mantas Valentukonis – vienas iš penkių menininkų šiais metais dalyvaujančių konkursinėje „JCDecaux premijos 2024“ parodoje, kurioje atrenkami dalyvauti įdomiausi pradedantys Lietuvos jaunieji menininkai...
-
Skrydis į vaizduotės planetą
Kauno valstybinis lėlių teatras (KVLT) naująjį kūrybinį sezoną pradėjo premjera „Kas čia?“ (koprodukcija su „Laibaiteatru“), kurią režisavo Agnė Sunklodaitė. Režisierė lėlių teatre jau save išbandžiusi – s...
-
Nepamirštamas laikas su maestro L. Truikiu4
Šiais metais Lietuva žymi dailininko ir scenografo Liudo Truikio 120-ąsias gimimo metines (1904–1987). Nacionalinis M. K. Čiurlionio muziejus rengia maestro kūrybos parodą „Liudas Truikys. Menas yra auka Kosmoso lygsvarai“. ...
-
Receptai tapybos bienalei2
Skamba keistai, tačiau XVIII Vilniaus tapybos trienalės, kuri pasaulį išvydo dar 1969 m., svarbiausioji paroda šiuo metu vyksta Kaune, Paveikslų galerijoje. Antras paradoksas turbūt tas, kad joje, nepaisant spaudos pranešimuose tarp e...
-
„Egomašina“ ir jos užtamsinti langai
Alternatyviojo roko grupė EGOMAŠINA gegužę išleido savo naują albumą „Nejuokinga“. Visada pozityvumu, ironija, humoru ir energija trykštanti grupė, o staiga jiems nejuokinga. Kodėl? Tai aiškinomės su grupės nari...