Penktadienį Klaipėdos koncertų salėje vyks uostamiestyje gimusio folkloro spektaklio „Jau saulelė“ pagal Kristijono Donelaičio poemą „Metai“ premjera. Renginys skiriamas Klaipėdos krašto dienai.

K.Donelaičio 300 metų jubiliejų švęsime kitų metų sausio 1 d. Anot klaipėdietės etnologės Irenos Armonienės, Mažosios Lietuvos dainiumi vadinamo poeto kūryba ne tik neprarado savo aktualumo – ji tarsi laiko nugludintas perlas tapo dar vertingesnė, o klasiko gerbėjų ratas išplito ne tik Lietuvoje, bet ir toli už jos ribų.

K.Donelaičio indėlis į lietuvių kultūrinės sąmonės ir tapatybės formavimąsi dar nėra pakankamai įvertintas, o jo kūryba to meto pasaulinės literatūros kontekste tik dėl lietuvių kalbos nepopuliarumo netapo tokia garsi, kaip jo amžininkų Voltero, Ruso ar Didro.

„Net po trijų šimtmečių nesiliaujame gėrėtis turtinga, hiperbolėmis, ironija ir vaizdingais posakiais prisodrinta, iškilmingu hegzametro ritmu plaukiančia poeto kalba, ryškiais teatrališkais personažais, lietuviškos valstiečio pasaulėjautos potėpiais kuriamais gamtos vaizdais. O tėviškas kunigo pabarimas, paguodos žodis  bei laiku ir vietoje priminta Šventojo Rašto eilutė visa tai sujungia į darnią visumą: Dievas, gamta, žmogus. K.Donelaičio kūryba primena mums, kad esame ne tik lietuviai, bet ir krikščionys“, – tvirtino etnologė.

Tai nori pasakyti ir folkloro spektaklio „Jau saulelė“ (scenarijaus autorė ir režisierė Dalia Kiseliūnaitė)  kūrėjai bei atlikėjai. Gausias „Metų“ ištraukas jie supynė su daugybe Mažosios Lietuvos dainų, smulkiaja tautosaka, oracijomis, įprasmino gamtos vaizdus ir kaimo bendruomenės papročius, sukūrė personažus, griežia Mažosios Lietuvos instrumentais, įterpė rekonstruotų šokių, artistai dėvės moksliškai atkurtus kostiumus. Svarbiausiais veiksmo momentais suskamba lietuviškos liuteronų giesmės. „Čia – ir orūs senoliai, ir padūkę vaikai, ir gyvybingas jaunimas, ir kilnios žiuponės, čia daug garsų, spalvų ir pasididžiavimo savo tautos turtais“, – pasakojo I.Armonienė.

Atlikėjai – Klaipėdos etnokultūros centro folkloro ansambliai „Alka“ ir „Vorusnėlė“, vaidmenis kuria Jonas Liorančas, Antanas Butkus, Evaldas Pletkus, Ramūnas Šeputis ir kiti. Instrumentinės dalies vadovas – Jonas Petrauskas, scenografė – Austėja Znaidauskaitė, choreografė – Jūratė Čapaitė.

Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 90-mečio minėjimas nebūtų brandus, jei tą dieną neprisimintume ir kitos Mažosios Lietuvos dalies, tos, kuri pagimdė lietuviškąją raštiją, mokyklą, poeziją ir dar daug ką, kas šią Nemuno pakrantės dalį, pamarį ir pajūrį leido išlaikyti lietuvišką, įsitikinę šio spektaklio kūrėjai.

Klaipėdos etnokultūros centras kviečia visus nemokamai pažiūrėti spektaklio „Jau saulelė“ (4 dalys) premjerą sausio 18 d. Klaipėdos koncertų salėje (Šaulių g. 36). Pradžia – 18 val. Kvietimų teirautis Klaipėdos koncertų salės kasoje.