Jau kovo pabaigoje knygų gurmanų lauks viena labiausiai intriguojančių 2013 metų naujienų, psichologinis trileris „Laikrodininkas“.

Debiutinio romano autorius, 40 metų žurnalistas Gediminas Stanišauskas  knygą rašė šešerius metus. Daugiau kaip 220 puslapių knygoje narpliojami žmonių tarpusavio santykiai, meistriškai perkeliantys skaitytojus tai į neramų šių dienų pasaulį, kai iškyla grėsmė Europos miestams, tai į tarpukario Kauną, kur atsiskleidžia to meto miesto tapatybė.

Romane įvykiai prasideda šiomis dienomis, kai laikraščio žurnalistas gauna paslaptingą laišką, kuriame užduodamas vienintelis klausimas. Ieškodamas atsakymo jis virtualioje erdvėje užmezga pažintį su charizmatiška moterimi Berta. Juk santykiai namuose vis vien pašliję, tad nėra ko prarasti.

Viskas susijaukia tuomet, kai pagrindinis knygos herojus įklimpsta į virtualų bendravimą, o išsipainioti iš jo, pasirodo, labai nelengva. Galiausiai, darosi neaišku, kas apskritai yra laikrodininkas, kodėl jis laikrodžių taisykloje Kaune dirba nuo pat 1940-ųjų ir nepripažįsta šiuolaikinių technologijų. Skaitytoją intriguoja ir kitas personažas, islamą išpažįstantis Karimas, kurio tikslas patekti į Vakarus turint tik vieną užduotį. Autorius kelias siužetines linijas meistriškai apjungia į vientisą, romantišką istoriją.

Veiksmas įgyja pagreitį, kai žurnalistas tampa sąmokslo liudininku. Neišvengiamos katastrofos akivaizdoje ir vidinių prieštaravimų kamuojamas pagrindinis herojus mėgina nuslopinti jausmus Bertai, bet ar jam pavyks? Ką žmogus tokiais atvejais pasirinktų: savo ar žmonijos laimę, vidinio ar išorinio pasaulio harmoniją?

Kūrinyje svarstoma, ar įmanoma kontroliuoti virtualų gyvenimą ir kas jį iš tiesų valdo? Gal pasaulis tik atsidūręs ant kažkieno kortų stalo ir vienintelė galimybė iš jo ištrūkti tai praverti laikrodžių taisyklos duris, kur skamba Al Bowlly dainos, o visus atsakymus žino geraširdis Laikrodininkas.

Prieš kiekvieną knygos skyrių (jų iš viso 18) autorius pateikia jausmingas, vos kelių eilučių miniatiūras, nusakančias vidinę būseną, bet skaitytojui paliekama pačiam spręsti, ar jos susijusios su turiniu.

Autorius knygoje skaitytojui palieka keliolika mįslių. Kai kurias jų pavyks  įminti tik perskaičius visą knygą – nuo pirmo iki paskutinio puslapio, o kai kurių, tikėtina, išvis neįmins.

„Laikrodininkas“ patiks knygų gerbėjams, kuriems įspūdį paliko Paulo Coelho „Alchemikas“ ir kitos panašaus pobūdžio knygos.

Knyga leidžiama kietais viršeliais tūkstančio egzempliorių tiražu. Knygą spausdina „Morkūnas ir Ko“ spaustuvė.

Recenzijų santraukos:

„Knygoje perskaityti apmąstymai ir frazės paveikia taip giliai, jog net pats stabteli, klausdamas, o kaip išties viskas turi būti? Juk per išgyvenimus mūsų siela tobulėja, nors kūnas nyksta. Bet net ir tai pranyksta tame taške, kai gali ramiai ir oriai su vos pastebima pasididžiavimo išraiška veide tyliai ištarti prieš išeinant amžinybėn: „Patyriau viską ir esu laimingas. Svarbiausia, kad čia lieka laimingi tie, dėl kurių gyvenau“. (Vilhelmas Čepinskis, smuikininkas)

„Skaitant kiekvieną kartą vienodai stipriai suskausta širdį, o protas mėgina ją nutildyti ir pagydyti. Laikrodis jau muša 25-ąją valandą. Dviejų žmonių kelionė vienas į kitą eis pabaigon prieškario ir šiandienos Kaune, ir bus atėjęs laikas skaityti senus laiškus. Tuštėjančioje Lietaus ir Liūdesio šalyje romano herojai keliaus per kasdienybės brūzgynus link svarbiausiojo siekio gyvenime – atiduoti savo meilę kitam. Skaitytojui beliks sekti jiems įkandin ir po to, kai paskutinis knygos puslapis bus užverstas“. (Nomeda Repšytė, skaitytoja)

Daugiau apie „Laikrodininką“:

http://www.facebook.com/pages/Laikrodininkas/187550026603