Klaipėdos dramos teatro meno vadovas režisierius Povilas Gaidys šiemet švenčia kūrybinės veiklos 50-metį, ta proga žiūrovus kviesdamas į naują savo spektaklį.

Balandžio 27 d. 18 val. Klaipėdos žvejų rūmuose žiūrovų lauks premjera – Peterio ir Walterio Marksų „Viskuo kaltas teatras“. Spektaklyje vaidins aktoriai Eglė Jackaitė, Simona Šakinytė, Vidas Jakimauskas, Donatas Švirėnas, Kazimieras Žvinklys, o pagrindinį Režisieriaus vaidmenį atliks pats maestro.

Pastatė daugiau nei 80 spektaklių

Klaipėdos dramos teatro meno vadovas, režisierius, kino ir teatro aktorius, teatro pedagogas P.Gaidys savo gyvenimą su Klaipėda ir miesto kultūra susiejo prieš 50 metų. Teatro žiūrovų bei kritikų lūpose iki šiol Klaipėdos dramos teatras ir P.Gaidys – sinonimai.

1963 m. GITIS'o absolventas P.Gaidys, paskirtas teatro vyriausiuoju režisieriumi, į vieningą kūrybinį ansamblį suvienijo dvi skirtingas tuo metu teatre buvusias trupes, ėmė formuoti brandų repertuarą, o juo – ir naują uostamiesčio žmonių požiūrį  į teatro meną.

Kaip yra konstatavę teatrologai, Klaipėdos publiką teatralumo ir visuomeninio solidarumo pamokomis išaugino pats teatras, ypač garsieji P.Gaidžio pastatymai, atvėrę anuometės tikrovės esmę. Tokie pastatymai kaip Just. Marcinkevičiaus „Mindaugas“, „Mažvydas“, „Katedra“, „Krintančios žvaigždės“, I.Kočergos „Laiko meistrai“, V.Majakovskio „Pirtis“, B.Sruogos „Milžino paunksmė“, J.Glinskio „Po Svarstyklių ženklu“, A.Kopkovo „Dramblys“, M.Gorkio „Dugne“, V.Merežkos „Proletarinis laimės malūnas“, K.Sajos „Poliglotas. Abstinentas“, „Žemaičių piemuo“ ir daugelis kitų anuomet turėjo ne tik estetinį poveikį, bet ir didžiulį politinį rezonansą. Opoziciniai P.Gaidžio pastatymai garsino ne tik teatrą kaip savitą, neprilygstamą miesto kultūros švyturį, bet ir patį uostamiestį.

P.Gaidys nepamiršo ir kito savo pašaukimo – aktorystės. Vaidino teatre ir kino filmuose „Birželis, vasaros pradžia“, „Skrydis per Atlantą“, Moteris ir keturi jos vyrai“, „Elzė iš Gilijos“ bei kituose.

Režisierius kuria spektaklius ir šiandien – teatro repertuare puikuojasi E.E.Schmitto „Paleistuvis“, „Oskaras ir ponia Rožė“, „Jausmų tektonika“, J.Kesselringo „Aršenikas ir seni nėriniai“.

Per 50 kūrybos metų P.Gaidys pastatė daugiau nei 80 spektaklių, subrandino aukšto meninio lygio  trupę, kurioje yra ir paties režisieriaus paruoštos trys aktorių laidos. Vienas kūrybingiausių Lietuvoje teatro kolektyvų – didelis teatro meno vadovo nuopelnas. Jo išugdyti scenos meistrai garsina miestą  puikiais kūrybiniais darbais,  akademinis jaunimas Klaipėdos universiteto Menų fakultete perima režisieriaus patirtį.

Už nuopelnus lietuvių teatro menui P.Gaidžiui suteiktas Lietuvos nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas (1971), Lietuvos liaudies artisto garbės vardas (1987), jis apdovanotas Lietuvos valstybine premija (1979), Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordinu (2002), yra Klaipėdos miesto kultūros magistras (2005).

Naujame pastatyme – dvigubas dugnas

Pjesę „Viskuo kaltas teatras“ parašė du amerikiečiai – Peteris ir Walteris Marksai 1981 m. Įdomu, kad abu broliai Marksai anaiptol nesiejo savo gyvenimų su profesionaliąja dramaturgija. Ši pjesė apskritai yra vienintelis jų bendras darbas. P.Marksas daug labiau žinomas kaip kritikas, ilgai dirbęs apžvalgininku „New York Times“ ir „Washington Post“, o W.Marksas – garsus kino ir teatro kompozitorius. Jo dainos panaudotos 16-oje kino ir televizijos filmų, o pati populiariausioji „Aš turiu būti savimi“ („I've Got to Be Me“)  iš miuziklo „Aukso vaivorykštė“, parašyta 1967 m., buvo dainuojama ir pačių didžiausių muzikos pasaulio grandų Ellos Fitzgerald, Michaelo Jacksono ir Stevie’o Wonderio.

Broliai Marksai, tiesą sakant, jokie ne dramaturgai – tai tiesiog žmonės, visą gyvenimą turėję reikalų su teatru ir puikiai pažinoję jį iš vidaus. Ko gero, čia ir slypi pjesės sėkmės paslaptis – ji iki šiol su pasisekimu rodoma tiek JAV, tiek viso pasaulio scenose.

...Entonis Dž. Lefkuras, režisierius ir dramaturgas, repetuoja savo naują pjesę – klasikinį detektyvą (beje, Brodvėjuje šis žanras ironiškai vadinamas „whodunit“ – „kastaipadarė“). Jau kurį laiką režisieriui sekasi ne per geriausiai – todėl perfekcionistui Entoniui taip desperatiškai reikia publikos bei kritikų palankumo, kad jis pasiryžęs viskam. Jo požiūriu, net žmogžudystė nėra per didelė kaina, jei tik ji padėtų atsirasti recenzijai sekmadieniniame „New York Times“ numeryje...

Anot Klaipėdos dramos teatro literatūrinės dalies vedėjo rašytojo Gintaro Grajausko, pjesės „Viskuo kaltas teatras“ autoriai pateikia mažiausiai dvi intrigas už vienos kainą. Šis „spektaklis spektaklyje“ yra ir ironiška detektyvo parodija, ir komiškas saloninis trileris vienu metu. Kaip ten sakoma tose televizinėse reklamose – „ir tai dar ne viskas!“ Po šiuo dvigubu dugnu publika aptiks verčiančią rimtai susimąstyti istoriją apie teatrą ir gyvenimą, kūrėjus ir visuomenę, aukas ir žudikus; apie skaudžias tikrovės ir iliuzijų sankirtas. Kuri istorija čia svarbesnė – rimtoji, atverianti teatru gyvenančių kūrėjų skaudulius, ar žaismingoji, diktuojama „lengvo“ pjesės žanro? Pasirinkti paliekama patiems žiūrovams. Spektaklio kūrėjai viliasi, jog publikai ne mažiau įdomi bus ir gilesnioji pjesės pusė – ta, kurioje pasakojama apie fasadinį teatro šventiškumą ir sunkų kasdienį darbą, apie žmones, visam gyvenimui teatro iliuzijas pavertusius savo asmenine tikrove, pačia svarbiausia, neretai ir daug realesne už pačią realybę.

O kadangi čia – teatras, anot spektaklio kūrėjų, galima tikėtis visko:  ne tik komiškų situacijų, profesinių paslapčių atvėrimo, bet ir netikėto finalo, o gal ir kitokių siurprizų... Čia visąlaik prietema, čia vyksta tikrosios dramos ir verda nematomos aistros. Sveiki atvykę į teatro užkulisius!..