Optimistiškas, smalsus, pareigingas, sentimentalus, ištikimas, jausmingas, atviras iššūkiams – epitetai, tinkantys TV3 „žiniukui“ Rokui Petkevičiui, minėjusiam žinių vedėjo karjeros 20-metį, kuris tebedievina nuolatinį tiesioginio eterio teikiamą adrenaliną, energijos gauna klausydamas operos, o sielos džiaugsmo – iš tėčio paveldėtuose „irisų“ – vilkdalgių – laukuose. Tokį impresionistiškai jaukų jo portretą tapo „TV diena“.

JEI BŪČIAU

Augalas: juodasis vilkdalgis iš tėčio palikimo.

Gyvūnas: nuo vaikystės turėjau vilkšunį. Šeimos dvare ir dabar toks yra. Maurui dvylikti metai – gyvybingas, protingas, prieraišus vokiečių aviganis. Mauras dvare – visuotinis numylėtinis: turi savo odinę sofą ir net atsidūsta kaip žmogus...

Daiktas: daiktu būti nesinori, na, nebent labai žmonėms naudingu daiktu – jaukiais namais.
Peizažas: jūros.

Vaisius: obuolys.

Patiekalas: jautienos didkepsnis.

Gėrimas: granatų sultys.

Paveikslas: Vincento van Gogho „Irisai“.

Naujiena: naujienos – mano kasienybė. Jų būna gerų ir blogų, netikėtų ir numatytų – kam kokių reikia, bet reikia būtinai... Koncerto, filmo, TV šou kurį vakarą gali ir nebūti, bet „Žinių“ – ne. Laukiu pozityvios sensacijos... Būčiau tikrai laimingas galėdamas pranešti: „Vėžys visiškai nugalėtas...“
Knyga: turi būti faktai, jų analizė, turinys pateiktas nepabodusia forma ir jokio provincialumo. Arvydo Juozaičio „Ryga. Niekieno civilizacija“ – kaip tik tokia.

Muzika: opera.

Istorinė asmenybė: būtų įdomu atsidurti Kipro Petrausko kailyje – maestro gyveno jo vardu pavadintoje gatvėje, buvo gabus, bet turėjo skolų, nuo kurių bėgo, – kad ir paaukodamas savo atvaizdą tualetinio muilo etiketei... Nugyveno 82 metus, tapo gyva legenda... Sutarė su tautininkais ir su komunistais, nacių okupacijos metais užaugino žydų mergaitę, turėjo sabalų kailinius, o senatvėje sirgo skleroze... Būdamas devintokas pabėgau iš pamokų, nuėjau į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, į Kipro šimtmečiui skirtą mokslinę konferenciją. Išklausiau 14 pranešimų. Buvo labai įdomu.

Literatūros herojus: profesorius Preobraženskis Michailo Bulgakovo „Šuns širdyje“.
Jausmas: harmonija.

Spalva: saulėta.

Kvapas: jūros.

Šalis: visur gerai, bet namie geriausia! Nepavyduliauju emigrantams – nei bagotiems, nei biedniems...
Sentencija: „Vakaras nenumaldomai artėja“ rengiantis laidai. Paskutinė valanda prieš eterį – intensyviausia ir įdomiausia. Visi degam vienu jausmu: kad spėtume, kad geriau, kad įdomiau...18.45 val. – TV3 „Žinios“. Turiu būti puikios formos... Et, tai kasdienis egzaminas... Per 20 metų „Žinios“ tapo mano DNR dalimi ir tuo net labai džiaugiuos!

Moteris: priešingos lyties atstovės kailyje save įsivaizduoti labai sunku... Iškart prisimenu komediją „Džiaze tik merginos“. <...> Dalykiškos moterys arba namų šeimininkės – tai visada dalis paslapties. Visada turi likti mįslė... Taip buvo, kai Leonardas da Vinci tapė savąją Moną Lizą, taip yra ir XXI a.