- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Amsterdame penktadienį atidaryta įspūdinga olandų tapybos meistro Johanneso Vermeerio (Jano Vermejerio) paveikslų paroda – didžiausia jo darbų paroda vienoje vietoje.
Tarp 28 eksponuojamų šedevrų – tokie klasikiniai kūriniai kaip „Mergina su perlo auskaru“ ir „Pienininkė“. Galerijos ir privačios kolekcijos nuo Jungtinių Valstijų iki Japonijos šiai parodai paskolino savo vertingus kūrinius.
Į precedento neturinčią parodą Valstybiniame muziejuje (Rijksmuseum), kuri veiks iki birželio 4 dienos, jau parduota daugiau kaip 200 000 išankstinių bilietų – daugiausiai per visą Nyderlandų nacionalinio muziejaus istoriją.
„Vasario ir kovo mėnesiai yra visiškai išparduoti, o bilietai į balandžio mėnesio parodas greitai tirpsta“, – naujienų agentūrai AFP sakė Valstybinio muziejaus atstovas spaudai.
Prie muziejaus Nyderlandų sostinėje penktadienį susidarė eilės lankytojų, laukiančių galimybės išvysti J. Vermeerio parodą.
„Mes neprieštaraujame stovėti eilėse, bet aš čia atėjau pamatyti savo mėgstamiausio paveikslo visame pasaulyje – „Merginos su perlo auskaru“, – sakė 83 metų Athosas Millingtonas-Wardas (Atosas Milingtonas-Vardas) iš Ugstgesto miesto Olandijoje.
„Daugybę kartų mačiau ją vieną Hagoje (jos įprastuose namuose Mauricheiso galerijoje), bet šiandien ji čia su visais savo draugais“, – pridūrė jis.
J. Vermeerį, pramintą Delftiečiu, išgarsino XVII amžiaus olandų gyvenimo scenos, kuriose meistriškai perteikta šviesa, bet apie jo gyvenimą žinoma nedaug.
„Šioje parodoje iš tiesų matome šį intensyvų grožį ir akimirką, kai sustoja laikas“, – sakė muziejaus direktorius Taco Dibbitsas (Takas Dibitsas).
„Tai galite pamatyti tik tada, kai susiduriate su J. Vermeerio paveikslu. O čia tai matote 28 kartus, todėl tai nepaprastai įdomu“, – sakė jis AFP anksčiau šią savaitę.
Be to, J. Vermeeris nutapė palyginti nedaug paveikslų – išliko tik apie 35 autentiški darbai, o tai reiškia, kad maždaug trys ketvirtadaliai išlikusios J. Vermeerio kūrybos dabar yra vienoje vietoje.
„Brangesnė už perlus“
Rašytoja Tracy Chevalier (Treisi Ševaljė), pagal kurios 1999 metais išleistą knygą „Mergina su perlo auskaru“ buvo pastatytas Holivudo filmas, sukėlė susidomėjimo J. Vermeeriu bangą. Ji paaiškino, kodėl tapytojo technika vis dar patraukli.
„Tarsi užuolaida, kuri kartais tiesiogine prasme atitraukiama, bet subjektai, dažnai moterys, namų aplinkoje nuo mūsų atsitraukia“, – AFP sakė T. Chevalier.
„Jūs susižavėję galvojate, kad jis iš tikrųjų buvo privilegijuotas turėti galimybę stebėti šį buitinį momentą, tad tai turi būti kažkas ypatingo. Manau, kad mes galime su tuo susitapatinti“, – sakė ji.
Ypatingą parodos statusą lemia ir tai, kad J. Vermeerio darbai dėl savo amžiaus ir vertės retai keliauja ir kad jie yra daugelio pasaulio muziejų vertybė.
Tarp svarbiausių darbų – trys kūriniai Fricko (Friko) kolekcijoje Niujorke, naujai restauruotas „Mergina, skaitanti laišką prie atviro lango“ iš Drezdeno ir „Moteris su svarstyklėmis“ iš JAV sostinės Nacionalinės galerijos.
Meno kritikai J. Vermeerio parodą pavadino privaloma aplankyti.
Laikraštis „The New York Times“ ją pavadino „paroda, brangesne už perlus“.
„Beveik neabejotinai ji įeis į istoriją kaip galutinė šio menininko paroda, kuri niekada nebus pakartota“, – rašė JAV laikraštis.
Laikraštis „The Washington Post“ teigė, kad „niekada nebus kitos tokios puikios J. Vermeerio parodos kaip ši“, o Britanijos laikraštis „The Guardian“ apibūdino ją kaip „šventę, kurios negalima praleisti“.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Senosios Rasų tradicijos: poros plukdo vainikus, o netekėjusios eina prie apeiginės kupolės2
Nuo ryto Neries slėnio šlaite, prie Kernavės piliakalnio susirinkusios moterys ruošėsi Rasos šventei. Pagal senąsias tradicijas, dieną iš lauko žolių ir gėlių pinami vainikai, kurie naktį bus panaudoti burtams, prane&scaro...
-
Vasaros saulėgrįža – tarp saulės laikrodžių
Vasarvidžio šventė gali būti švenčiama ne tik iš birželio 23-iosios į 24-ąją. Juk nuo birželio 20 dienos saulė ilgiausiai šildo žemę beveik visą savaitę. Todėl visiškai natūralu, kad penktadienį vakare, kai d...
-
Prasideda tris mėnesius truksiantis festivalis „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“
Druskininkuose šeštadienį prasideda tarptautinis menų festivalis „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“. ...
-
Tapybos genijus sujungė žvaigždžių trauka
Mikalojaus Konstantino Čiurlionio palikimo žemėlapyje – nauja stotelė. Vincento van Gogho fondo muziejuje Arlyje (Prancūzija) atidaryta paroda „Van Gogas ir žvaigždės“. ...
-
Memuarų knyga „Mano draugė Anna Frank“ – nepaprasta likimo suvestų ir išskirtų draugių istorija5
Ką teko išgyventi paauglei mergaitei, negailestingos istorijos verpete sutikusiai ir praradusiai savo mylimą draugę Anną Frank – garsiausio dienoraščio, pasauliui liudijančio apie Holokausto baisumus, autorę, nužudytą nacių? Garba...
-
Mažosios Lietuvos etnografinio regiono herbą dar vis koreguoja6
Praėjus beveik 10 metų nuo idėjos atsiradimo, lig šiol nepatvirtintas Mažosios Lietuvos etnografinio regiono herbas. Heraldikos komisija paprašė kūrėją Arvydą Každailį dar jį pakoreguoti. Nors naujuoju simboliu ir nepatenkinta grupė ...
-
Kamerinės muzikos kursuose – pamokos ir bendrystė
Birželio 25–30 dienomis Kauno kunigų seminarijoje jau penktą kartą įvyks Tarptautiniai Juozo Naujalio kamerinės muzikos kursai, kuriuos organizuoja Kamerinės muzikos rėmimo fondas ir Kauno J. Naujalio muzikos gimnazija. Kursuose dalyvaus 30 jaun...
-
Lenkų ragana – apie Jonines: tradicijos, burtai, patarimai ir gniuždantys mitai14
Portalui kauno.diena.lt pavyko pasikalbėti su ragana, kuri gyvena Lenkijoje. Ši papasakojo apie kerus, kuriais užsiima, dvasias ir amuletus. Žinoma, dėmesio skirta ir Joninėms – jose gausu magijos, energijų, mitų ir gražių papročių. ...
-
Nuo Dainų šventės iki miesto gimtadienio – kaip masiniai susibūrimai formuoja mūsų pilietiškumą?
Šiemet minime Dainų šventės šimtmetį. Šis ilgą istoriją turintis tradicinio tautinio meno festivalis ne vienam lietuviui žadina patriotiškus jausmus ir pasididžiavimą savo šalimi. Kokias transformacijas i&scaro...
-
Šimtas metų emocijų, bendrumo, šokių ir dainų1
Šiais metais minime Lietuvos dainų šventės šimtmetį. Šių dienų Lietuvos ir pasaulio įvykių fone tai nebus tiesiog apvalaus jubiliejaus, išsiskiriančio renginių gausa, paminėjimas. Tai galimybė prisiminti ir primint...