- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuo ryto Neries slėnio šlaite, prie Kernavės piliakalnio susirinkusios moterys ruošėsi Rasos šventei. Pagal senąsias tradicijas, dieną iš lauko žolių ir gėlių pinami vainikai, kurie naktį bus panaudoti burtams, praneša LNK.
Vidurnaktį vainikai bus paleisti į upę. „Jeigu paleidžia abu vainikus ir jie beplaukdami sueina vienas su kitu, reiškia draugystė – neišskiriama. O jei vainikai išsiskiria į visas puses, tikėtina, kad pora išsiskirs“, – pasakojo Širvintų kultūros centro etninės kultūros specialistė Laimutė Bikulčienė.
Tie kurie nenorėjo pinti vainikų, jį galėjo nusipirkti šalia esančioje mugėje. Pernai čia stovėjo eilė. Žmonės vieno vainiko laukė apie pusvalandį. „Kai pamačiau eilę, tiesiog išsigandau, nes pagalvojau, kad aš nespėsiu tiek padaryti. Daugėja norinčių vainikų ir, manau, kad arba niekas, arba nedaug paleidžia į vandenį, kaip turėtų būti vidurnaktį“, – atviravo prekybininkė Jūratė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Lauko žolėmis ir gėlėmis papuošti ir šventės vartai. Jie likus kelioms valandoms iki šventės pradžios pastatomi dainuojant. Dažniausiai šią naktį lietuviai švenčia Jonines, tačiau Kernavėje laikomasi seniausių tradicijų ir švenčiama Rasų šventė. „Kiekvienas veiksmas turi savo prasmę, savo svarbą. Ir, kaip matote, vartai, per kuriuos įeiname, – patys pirmieji, apeiginiai vartai, taip pat turi savo reikšmę. Mes įeiname, jau į šventę – sakralųjį, gražųjį, magišką pasaulį ir nuo čia pradedame šventę“, – kalbėjo Širvintų kultūros centro direktorė Vytė Kružikė.
Netoli vartų, ant vieno iš čia esančių piliakalnių, stovi apeigų kupolė. Tai – viena svarbiausių šventės atributikų. „Pagal senąsias tradicijas, šiąnakt visos netekėjusios merginos turi ateiti čia, prie apeiginės kupolės, paeiti kelis žingsnelius į priekį ir nusiėmusios vainiką per save mesti atgal. Jeigu vainikas užsikabino, reiškia ištekėsite“, – detalizavo LNK žurnalistė.
Prie apeiginės kupolės Rasų vakarą rikiuojasi kone daugiausiai žmonių, norinčių išbandyti senovės burtą. „Būna daug aistrų, visokių emocijų – visos nori ištekėti. Jeigu pirmą kartą pavyksta, tai jau tais metais, tikėtina, ištekės. Labai daug veiksmo verda, smagu stebėti reakcijas“, – šyptelėjo Kernavės folkloro ansamblio „Medgrinda“ vadovė Kristina Stankevičienė.
Po apeigų ir burtų susirinkę žmonės prausiasi ryto rasoje, šoka pagal liaudies ansamblių muziką. Taip pat šokinėja per laužą. „Kai baigia degti laužas ir lieka žarijos, šokinėjama. Pora šokinėja su mintimi, kad jų sąjunga būtų kuo gražesnė, o atskiri žmonės – dėl išsivalymo nuo bėdų, nuo ligų, blogio. Tiki, kad labiau seksis ir bus gražus gyvenimas“, – pasakojo Širvintų kultūros centro direktorė.
Rasos švenčiamos kitaip nei Joninės. Pastarosios pradėtos švęsti vėliau. Joninės dažniau švenčiamos su mažiau apeigų, miestuose vyksta koncertai. Tuo tarpu, Rasų šventė visada vyksta gamtoje. Joje skamba tik liaudies muzika.
„Šios Rasos yra ypatingos, nes vyksta ypatingoje vietoje – UNESCO paveldo saugotinoje teritorijoje. Ši šventė yra įrašyta į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąvadą kaip labai svarbi, saugotina vertybė, kuri yra išgryninta. Joje nevyksta trankūs koncertai. Viskas vyksta kaip senovėje – naktišokiai, t. y. sukimasis pagal liaudies muziką“, – pridūrė V. Kružikė.
Leidžiantis saulei, kasmet ant Kernavės piliakalnio, prie laužo, susirenka daugybė žmonių. Šventės dalyviai sako, kad ši vieta yra svarbi pagoniškoms tradicijoms. „Čia – tokia sakralinė vieta, jei mes šitą šventę siejame su pagonybe“, – tarstelėjo šventės dalyvis.
„Kūrensime didžiulį laužą prie namų – sėdėsime, vakarosime. smagiai leisime laiką. Pinsime ir vainikus, čia – viena iš tradicijų“, – pridūrė su juo atėjusi moteris.
„Pasirinkome dėl to, kad čia tokia labiau šeimyninė šventė. Programa labiau pritaikyta ir vaikams, ir šeimoms. Dėl to ir atvažiavome“, – sakė dar vienas vyras.
Rasos ir Joninės šiandien, birželio 23-iąją, švenčiamos visoje Lietuvoje. Jas mini ir lietuviai užsienyje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į gyvenimą žiūrėti kaip į dovaną
Kiekvieno menininko kelias yra unikalus, o kelionės pradžia dažnai tampa pagrindu, ant kurio statoma visa kūryba. Monikos Jagusinskytės kuriamas meninis pasaulis - tai subtili sintezė tarp tekstilės, kūno ir vaizdo, pasakojimas apie moterišką p...
-
Ant mirties slenksčio balansavęs Valentinas Masalskis: atsitiktinumų gyvenime nėra10
Panevėžyje žinomas Lietuvos aktorius ir režisierius Valentinas Masalskis, statydamas spektaklį Juozo Miltinio dramos teatre, netikėtai atsidūrė realaus ligonio vaidmenyje. Menininkas sutiko viešai pasidalinti istorija apie užslėptą sveikatos ...
-
99 proc. erdvės, 1 proc. šokio lygu 100 proc. tikroviškumo
Neseniai susimąsčiau: kur ir kaip baigiasi mūsų galaktika? Kas slypi už jos ribų? Ar už visatos ribų tęsiasi tiesiog beribė tuštuma, kurioje net aidas nuskęstų nepasiekiamoje tyloje? Apie tokius dalykus galvojau dar vaikystėje – dar...
-
Valstybės kontrolierius: sudėtinga užtikrinti UNESCO vertybių priežiūrą
Atlikus auditą paaiškėjo, kad Lietuvoje nesilaikoma kai kurių tarptautinių reikalavimų, siekiant apsaugoti UNESCO vertybes. Valstybės kontrolieriaus teigimu, komunikacijos trūkumas, neatliekamas poveikio paveldui vertinimas bei tikslių duomen...
-
2025-ieji – Čiurlionio, Baroko literatūros ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metai
Siekiant pažymėti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines, Seimas 2025-uosius metus yra paskelbęs šio kompozitoriaus, dailininko metais. Šios sukakties proga taip pat priimtas sprendimas nuo ateinančių metų pradžios Vi...
-
Sausį planuojama skelbti naują konkursą į Kalbos inspekcijos vadovo pareigas
Sausį planuojama skelbti naują konkursą Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo pareigoms eiti. ...
-
Obelynės sodyboje Kūčių vakarą vyks eglutės įžiebimo šventė ir Kalėdų sutiktuvės9
Tado Ivanausko Obelynės sodyboje antradienio vakarą vyks penktus metus iš eilės rengiama eglutės įžiebimo šventė ir Kalėdų sutiktuvės. ...
-
Mirė rašytojas ir vertėjas Četrauskas1
Eidamas 81-uosius pirmadienį mirė Lietuvos rašytojas ir vertėjas Teodoras Četrauskas. ...
-
Ukrainoje apdovanojimas „Už intelektinę drąsą“ įteiktas istorikui, muziejininkui Dolinskui1
Ukrainoje, Lvivo Potockių rūmuose, istorikui, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės generaliniam direktoriui dr. Vydui Dolinskui įteiktas prestižinis nepriklausomo kultūrologinio žurnalo „Ï“ apdovanojimas &n...
-
Romoje netrukus prasidės šventieji Jubiliejaus metai
Popiežius Pranciškus antradienį oficialiai pradės 2025-uosius Šventuosius metus, atgaivindamas seną bažnytinę tradiciją, skatinančią tikinčiųjų piligrimines keliones į Romą. ...