- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras tyrinėjo ne tik lietuvių trėmimus, bet ir jų išsiuntimą į Gulagą – Vyriausiąją pataisos darbų lagerių valdybą – dar vieną sovietinio režimo įkurtą represinį mechanizmą, kuriuo siekta palaužti šiam režimui pavojų kėlusių žmonių orumą ir kone iki mirties išnaudoti jų fizines jėgas darbui Sovietų Sąjungai industrializuoti. Tremtinių iš okupuotos Lietuvos buvo išvežta apie 130 tūkst., o sovietų Gulage atsidūrusių politinių kalinių skaičius buvo panašus, kai kurių istorikų duomenimis, netgi 20 tūkst. didesnis.
„Šie nukentėjusiųjų duomenys tik apie Lietuvos gyventojus Sibire, tačiau, kaip jau nustatyta, darbo stovyklos buvo formuojamos ir okupuotų šalių teritorijoje. Rytų ir Vidurio Europoje įsteigta 800 lagerių ir šiuose kalėjimuose mirė apie 1,5 mln. režimui neįtikusių asmenų. Šie duomenys negalutiniai, nes Europos šalių istorikai tik pradėjo tyrinėjimus, kurių pirmasis rezultatas yra tarptautinė paroda „Europos Gulagas“, atskleidžianti šios rūšies represijų geografiją. Ilgainiui sovietinio Gulago represijų mastas dar bus patikslintas“, – pastebi dr. Monika Rogers, Europos atminties ir sąžinės platformos stebėtojų narė.
Dr. M. Rogers buvo viena iš istorikų ir teisininkų diskusijos, vainikavusios Tuskulėnų memoriale trumpai pristatytą keliaujančią parodą „Europos Gulagas“, dalyvių. Ekspozicija, parengta ekspertų iš Albanijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Moldovos, Rumunijos, pasakoja apie Bulgarijos, Čekijos, Slovakijos, Balkanų šalių (buv. Jugoslavijos), Vengrijos ir Vokietijos teritorijose buvusius sovietinius lagerius. Paroda jau rodyta Vengrijoje, Lenkijoje, Albanijoje, Rumunijoje.
Diskusijoje dalyvavęs Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys atkreipė dėmesį: sovietų Gulagas buvo ankstesnis už nacių priverstinio darbo stovyklas ir jame buvo daugiau kalinių negu nacių koncentracijos stovyklose. „Iš viso sovietų Galage kalėjo apie 18 mln. represuotųjų, iš kurių 1,5 mln. neišgyveno arba jiems buvo įvykdyta mirties bausmė“, – sakė istorikas. Didžiausi sovietinio Gulago kompleksai buvo Sibire, Tolimuosiuose Rytuose ir Kazachstane, o pirmasis nacių konclageris, pasak dr. A. Bubnio, buvo įkurtas tik 1933 m.
„Ir Lietuvoje buvo nedidelės lagerių salelės, pirmiausia, norėčiau, kad tiek lietuviai, tiek užsienio svečiai žinotų Macikų (Šilutės r.) lagerį – mirties stovyklą Lietuvos teritorijoje. Jos išskirtinumas, kad čia kalėjo ir sovietų kariai, o vėliau – ir amerikiečiai, britai, kanadiečiai, taip pat šiame lageryje buvo ir prancūzų, ir belgų karių nuo 1941 m. iki 1944 m. vasaros“, – svarbų istorinį faktą priminė dr. A. Bubnys.
„Lietuva yra vienintelė šalis ne tik Europoje, bet ir pasaulyje, kuriai pavyko įrodyti, kad sovietų vykdytas partizanų naikinimas buvo genocidas“, – mūsų šalį studijoms pasirinkusio jaunimo iš užsienio auditorijai pabrėžė teisės istorikė socialinių mokslų daktarė Dovilė Sagatienė. Tai ir istorikų, ir politikų, ir, žinoma, teisininkų atkaklumo rezultatas. Tokį patį atkaklumą demonstravo ir žuvę, bet amžinai likę gyvi atmintyje dėl savo kovos mūsų laisvės gynėjai.
Mokslininkė atkreipė dėmesį, kad dėl trėmimų ir kalinimų Gulage pastaraisiais metais Lietuvos teismuose dar buvo apie 30 baudžiamųjų bylų, tačiau dėl kaltinamųjų amžiaus ir sveikatos būklės jos buvo sustabdytos ir uždarytos.
Pasak D. Sagatienės, sovietų represijas patyrusios valstybės, tarp jų Estija ir Latvija, kankinimus kvalifikavo kaip karo nusikaltimus ir pastangų įrodyti buvus genocidą – naikinimą dėl autentiško buvimo tam tikros tautos, rasės, žmonių grupės atstovu – nedėjo. Faktas, kad 2019 m. Europos Žmogaus Teisių Teisme Lietuva laimėjo bylą prieš buvusį KGB pareigūną Stanislovą Drėlingą, dalyvavusį paskutinio Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago sulaikymo operacijoje, yra ir istorinė pergalė, ir istorinis teisingumas.
Strasbūro teismas sutiko su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, kad sovietų okupantų vykdytas Lietuvos partizanų persekiojimas ir žudymas buvo sistemingas, todėl gali būti laikomas lietuvių tautos genocidu. Be to, buvo konstatuota, kad sovietų represijos turėjo tikslą pakeisti lietuvių tautos demografiją, o partizanai ir jų ryšininkai dėjo pastangų tam sukliudyti, t. y. „atliko esminį vaidmenį saugant tautinį identitetą, kultūrą ir nacionalinę savimonę“.
Birutė Burauskaitė atkreipė dėmesį, kad sovietinio Gulago pradžia buvo gerokai prieš stalinizmą: iš karto po revoliucijos Baltosios jūros Solovkų saloje, senas stačiatikių tradicijas turėjusiame vienuolyne, buvo įkurtas kalėjimas. „Tai buvo nepaprastai žiaurios sąlygos, dar nebuvo ekonominio išnaudojimo, bet buvo tiesiog fizinis žmonių naikinimas badu, smurtu ir tiesiog dvasiniu laužymu. Tie pirmieji, patyrę represijas asmenys, buvo visa Rusijos aukštuomenė, aristokratija, kurie tuo metu buvo tos kultūros pagrindas“, – pasakojo sovietinių represijų tyrinėtoja.
Iš pradžių nė neįtarta, kuo pavirs susidorojimo su politiniais oponentais lageriuose praktika. Pavyzdžiui, Solovkų lageryje nužudytųjų palaikus identifikavęs istorikas Jurijus Dmitrijevas pats tapo represijų, tik jau Vladimiro Putino, ne Stalino režimo, auka – sufabrikavus bylą buvo nuteistas ilgiems metams kalėjimo. Tokios istorijos eigos, ypač po Sovietų Sąjungos žlugimo, niekas neprognozavo.
B. Burauskaitė pastebėjo, kad lietuviai patyrė dviejų formų represijas – ir kalinimą, ir tremtį; dažnai po kalinimo buvo suvaržyta teisė grįžti į Lietuvą, teko gyventi tremtyje. Dažniausiai lagerio bausme būdavo baudžiami už vadinamąjį trukdymą pasauliniam revoliuciniam judėjimui ir buvo skiriamos bausmės nuo dešimties metų iki mirties bausmės.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pratęstas terminas deleguoti Lietuvos kultūros tarybos narių rinkėjus
Daliai organizacijų laiku nepateikus Lietuvos kultūros tarybą rinksiančių rinkėjų, terminas deleguoti šiuos asmenis pratęsiamas iki liepos 8 d., antradienį pranešė Kultūros ministerija. ...
-
Modernioji architektūra regionuose: (ne)atrasti perliukai
Tarpukariu modernizmo dvasia kūręsis Kaunas nebuvo vienintelis – periferijoje taip pat aktyviai statyti modernios architektūros pastatai, tik šiandien jie tebelaukia tinkamo pripažinimo. Su Kudirkos Naumiestyje esančia šio stiliaus arc...
-
Vilniuje vyks jubiliejinės Dainų šventės Folkloro diena „Rasi rasoj rasi“1
Vilniuje antradienį toliau vyks šimtmečio Dainų šventės renginiai – įvairiose sostinės vietose rengiama Folkloro diena. ...
-
Prancūzijoje dėl įtarimų seksualiniu išnaudojimu apklausai sulaikyti du žinomi režisieriai1
Prancūzijos valdžios institucijos pirmadienį sulaikė garsius kino režisierius Benoit Jacquot (Benua Žakiuo) ir Jacques'ą Doillon'ą (Žaką Duajoną) ir apklausė juos dėl kaltinimų seksualiniu išnaudojimu, pranešė bylai artimi ...
-
Trečiadienio vakarą – šimtmečio Dainų šventės dūzgės sostinėje
Trečiadienį, liepos 3 d. pasibaigus Lietuvos dainų šventės Ansamblių vakaro koncertui „Gyvybės medis“ senamiestyje rengiamos dūzgės (angl. after-party). Sostinės Vilniaus g. esančios pramogų vietos visą vakarą leis lietuvi&scaro...
-
D. Abaris: labiausiai reikia noro, tikėjimo ir nebijoti
Publikos prašymu į Klaipėdos festivalio sceną elinge rugpjūčio 8–ąją sugrįžta videografinis spektaklis „Carmina Burana“ pagal to paties pavadinimo Carlo Orffo sceninę kantatą. ...
-
Finalinė Klaipėdos pilies džiazo festivalio diena: „Grammy“ laureatė ir gražiausias Italijos balsas2
Nugriaudėjo paskutinė jubiliejinio XXX Klaipėdos pilies džiazo festivalio diena. Birželio 27-29 dienomis Klaipėdos Teatro aikštėje skambėjo gražiausios melodijos, kurias atliko muzikantai iš įvairių pasaulio šalių. ...
-
Šimtmečio Dainų šventė iš Kauno persikelia į Vilnių
Sekmadienio vidurdienį S. Daukanto aikštėje bus pakelta Dainų šventės vėliava, Rotušės aikštėje vyks pasaulio lietuvių ir Lietuvos tautinių bendrijų diena „Aš esu Lietuva. Sujunkime Lietuvą“. ...
-
Choro dirigentei D. Beinarytei už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui įteiktas garbės ženklas47
Šeštadienį Kauno Dainų slėnyje ypatingu Dainų dienos renginiu „Miškais kalnai žaliuoja“ atidarytas šimtmetį mininčios Dainų šventės „Kur giria žaliuoja“ koncertų ciklas. Jo metu Kauno techno...
-
Kaune nugriaudėjo šimtoji Dainų šventė: užplūstančios emocijos niekam neprilygsta74
Erdvusis Dainų slėnis ir jo prieigos buvo sausakimšos dar gerokai iki prasidedant šimtmetį mininčiai Dainų šventei. Kalbinti žmonės sutartinai teigė, labai laukė šio renginio. ...