- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Kas sieja boksą ir patriotizmą ir kodėl R. Karbauskis nemėgsta Jogailos?
Sovietmečiu lietuvių patriotai visais įmanomais būdais ieškojo kelių, kaip išreikšti savo nepasitenkinimą oficialiąja politika. Geriausia „dirva“ tokiems protestams buvo masiniai renginiai, o ypač – sporto varžybos. Vienos tokių – 1960 metų vasarą vykusios bokso varžybos.
Kaune į dvikovą stojo Kauno ir Taškento „Spartakų“ atstovai. Devyni tūkstančiai stebėtojų palaikė lietuvius. Šališkiems teisėjams pergalę skyrus Uzbekistano atstovams, nuvilnijo didžiulė nepasitenkinimo banga, peraugusi į politinę manifestaciją.
Rungtynėms teisėjavęs Antanas Arieška prisimins, kad nepasitenkinimą tiesiogiai patyrė ir atletas iš Uzbekistano, o ypač neapykanta atsirūgo jėgos struktūroms. Situacija priminė mūšį, buvo ir smarkiai sužeistų.
„Atvažiavo iš kažkur majoras su motociklu, o ten žmonės stovėjo. Baigėsi tuo, kad motociklą numetė nuo kalno, o jį patį nurideno pakalnėn“, – pasakos Antanas Arieška. Susirėmimai tarp sporto entuziastų ir jėgos struktūrų buvo kruvini, pareikalavę aukų. Viso to galbūt nebūtų įvykę, jei ne šališkas teisėjų iš užsienio elgesys.
Panaši demonstracija gerokai vėliau vyko ir Vilniuje. 1977 metų spalio 10 dieną Vilniaus „Žalgirio“ stadione vyko įprastos varžybos. Tą kartą susitiko Vilniaus ir Smolensko futbolo klubai. Rungtynes stebėjęs Aras Lukšas laidoje pasakos, jog po varžybų minia patraukė Kalvarijų gatvės link: „Kažkas uždainavo, „Graži Lietuva“, kažkas atitarė „Graži Lietuva be rusų“, – taip prasidėjo ėjimas grandinėmis, šūkiai.“
Be abejonės, viską girdinčią saugumo ausį šūkiai pasiekė greitai. Centro link žygiuojančiai miniai ties Žaliuoju tiltu kelią pastojo saugumo pareigūnai. Tačiau pajėgos buvo skurdžios ir įkaitusi minia pasuko ties Komunistų partijos komiteto rūmais. Kuo baigėsi spontaniška demonstracija? Apie tai – šio vakaro laidoje.
O Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis pasakos, kokia istorinė asmenybė jį įkvepia labiausiai ir kodėl jis nemėgsta Jogailos bei kvestionuoja jo sprendimus. „Priimtas sprendimas buvo naudingas Jogailai, kunigaikščiui, po to tapusiam karaliumi, bet jis užprogramavo Lietuvos, kaip valstybės, silpnėjimą“, – laidoje svarstys politikas.
„Istorijos detektyvai“ – antradienį 22:30 val. per LRT televiziją. Vedėjas Virginijus Savukynas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
LKL pusfinalyje – Kauno ...
-
Kretingiškius džiugino teatr...
-
Jonavoje įžiebta Kalėdų eg...
-
Benediktinės Kaune jau 400 me...
-
Klaipėdos Kalėdų eglės ...
-
J.Šmitienės eglutės įžieb...
-
Laisvės partijos suvažiavima...
-
Benediktinių 400 jubiliejus...
-
Vilniuje įžiebta Kalėdų eg...
-
Kauno rajono Kalėdų eglės ...
-
Rangovo konkursas Kauno centriniam paštui – kitąmet1Kauno centrinio pašto pastate veiksiantis Nacionalinis architektūros institutas (NAI) rangovo pastato rekonstrukcijai ketina ieškoti kitų metų antrąjį ketvirtį, o darbus tikisi pradėti rudenį. ...
-
Ukrainos fronto fotografas, vaikystę leidęs ir Kaune: svajoju apie karo pabaigą„Ne aš pasirinkau fotografiją, o fotografija pasirinko mane“, – sakė dokumentinės fotografijos meistras iš Ukrainos Oleksandras Hliadelovas, kurio dalis vaikystės prabėgo Kaune. ...
-
„Vienatybė“: A. Ruseckaitės kelionė O. Puidienės pėdsakais2Yra istorijų, kurios lieka dulkėti literatūros užmarštyje. Yra kadaise kultūrą ir Tėvynę puoselėjusių asmenybių, kurios su laiku nugrimzta užmarštin. Viena tokių – Ona Pleirytė-Puidienė-Vaidilutė, tarpukario rašytoja,...
-
S. Šakinytė: visų pirma aš – aktorėKlaipėdos savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos „Kauno atžalyno“ padalinyje vyko renginių ciklo „AŠ ir mano kitas AŠ“ susitikimas su aktore, gyvūnų prieglaudos „Linksmosios pėdutės“ ...
-
Broliai ir seserys iš gamtosNuostaba – atrodo, būtent toks kūrybos tikslas lydi daugelį menininkų. Šiuolaikinė dailė siekia šokiruoti žiūrovą ar sukelti netikėtumo įspūdį. Daugelis mano, kad šis momentas garantuoja sėkmę, žiūrovų gausą. Vis d...
-
Baisiausia menininkui – nepažinti negyvo kūrinioAnkstyvoje vaikystėje popietė kelia asociacijų su nemėgstamu miego ritualu, vėliau virsta auksine laisvės valanda – akimirkomis tarp kitų žmonių valdomų dienos tarpsnių: pamokų ir vakarojimo namuose. Fotografijų ciklą „Po pietų&ldquo...
-
Literatūros vaidmuo krizės metu – kokią galią turi rašytojai?6Įvairių krizių purtomoje Europoje ne vienus metus stebimas visuomenės susiskaldymas ir radikalių jėgų kilimas. Kokia rašytojų ir poetų įtaka susiklosčius šiai situacijai? Ar jie gali suteikti žodį nutildytiems balsams ir inicijuoti p...
-
Lietuvos paštas išleidžia kalėdinius ženklus su šiaudiniais sodais1Lietuvos paštas penktadienį išleidžia šventinius pašto ženklus. ...
-
Tarp Kultūros ministerijos premijų laureatų – režisierė Y. Ross, prodiuserė U. KimSapiegų rūmuose Vilniuje ketvirtadienio vakarą apdovanoti šių metų Kultūros ministerijos premijų laureatai, tarp jų – teatro režisierė Yana Ross, kino prodiuserė Uljana Kim ir buvęs ambasadorius Prancūzijoje Nerijus Aleksiejūnas. ...
-
Ypatingą koncertą parengęs E. Montvidas: bus ir fejerverkinių akimirkųVienas žymiausių šių laikų Lietuvos tenorų Edgaras Montvidas drauge su maestro Gintaro Rinkevičiaus diriguojamu Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru ir choru „Dagilėlis“ surengs įspūdingą solinį koncertą. Gruodžio 14 d. &bdq...