- Monika Petrulienė, LRT televizijos anujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vienas žymiausių Lietuvos kino operatorių – Jonas Gricius – įvertintas nacionaline kultūros ir meno premija. Pasak laureato, premija – kaip įnoringa ponia „fortūna“ – nežinai, kada ji tau nusišypsos, o kada tik krestelėjusi plaukus atsuks nugarą.
Vienas žymiausių Lietuvos kino operatorių – Jonas Gricius – įvertintas nacionaline kultūros ir meno premija. Pasak laureato, premija – kaip įnoringa ponia „fortūna“ – nežinai, kada ji tau nusišypsos, o kada tik krestelėjusi plaukus atsuks nugarą.
85-erių kino operatorius yra nufilmavęs kelias dešimtis filmų. Kai kurie jų jau tapo kino klasika. Tai ir Vytauto Žalakevičiaus juosta „Niekas nenorėjo mirti“, Arūno Žebriūno „Paskutinė atostogų diena“, „Seklio Kalio nuotykiai“, „Turtuolis, vargšas...“, Raimondo Vabalo „Laiptai į dangų“.
J. Gricius sako, kad jeigu reikėtų išvardyti asmenybes, su kuriomis teko susidurti ir kurios pakeitė jo gyvenimą, neužtektų ir visos dienos.
„Žinot, tik Jackas Londonas yra teigęs, kad jis yra self made. Bet ir jis toli gražu nėra self made. Mes visi esame daugelio žmonių įtakos rezultatas“, – apie įtaką asmenybės formavimuisi sako premijos laureatas.
J. Gricius – vienintelis operatorius, kuriam sovietmečiu teko dirbti ir Holivude, filmuoti tokias JAV kino žvaigždes kaip Elizabeth Taylor ar Jane Fonda. Tačiau, pasak J. Griciaus, daugelis žvaigždžių, deja, yra dirbtinai iškeltos. Aktorystė, anot pašnekovo, duodama Dievo. Kaip pavyzdį jis įvardija latvių aktorę Elzą Radzinya. Su ja J. Gricius susidūrė filmuojant rusų režisieriaus Grigorijaus Kozincevo „Hamletą“.
„Aš žiūriu, stovi E. Radzinya ir su kažkuo šnekasi, juokiasi, pasakoja anekdotus. Mes baigėm pasiruošimą, pradedam. Ji peržengia tą raudoną liniją ir staiga tampa Hamleto kaltinama karaliene. Tiesiog nuostabus žmogaus, aktoriaus pasikeitimas. Tokių aš, atvirai šnekant, nesu matęs“, – teigia operatorius.
Grauždavęs save po kiekvieno filmavimo, kad galėjęs padaryti geriau, J. Gricius prisimena, jog vienintelį kartą, kai liko maloniai nustebintas, buvo A. Žebriūno filmas „Paskutinė atostogų diena“. Dar Kryme peržiūrint filmuotą medžiagą, kur vyko filmavimas, jam atrodė, kad vaizdas – siaubingas, o filmas – visiškai nevykęs.
„Parvažiuojam į Vilnių, atvažiuojam į studiją, pasižiūrim studijos ekrane – vaizdas briliantinis“, – prisimena profesionalas.
J. Gricius yra išugdęs kelias kino operatorių kartas, dešimtį metų vadovavo Lietuvos kino studijai. Jis yra parašęs keletą autobiografinių knygų, išvertęs penkis kūrinius apie filmavimo meną. Jis prisipažįsta, kad ir šiandien negali ramiai žiūrėti į operatoriaus darbą. Kartais nė informacijos negirdi – analizuoja, kokia kadruotė, kaip išdėstytos spalvos.
J. Griciui nacionalinė kultūros ir meno premija skirta „už profesinę sąžinę ir už aukščiausią vizualinę kino kultūrą“.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kaunas ir toliau gyvena nuotykių ritmu: kodėl kamuoliukai – juodi?3
Tik pasibaigus grandioziniam britų superžvaigždės šou, iškart po jo startavo spalvingiausias vasaros festivalis „ConTempo“. Jame daugybė keistų, neįprastų, tačiau įdomių ir spalvingų pasirodymų, vyksiančių neįprasčiau...
-
Istorikas V. Rakutis: taikoje galvojame apie karą, o kare kaunamės dėl vienintelio tikslo – taikos4
Bestselerio „Prieš panyrant į sutemas. Lietuva XVIII amžiuje: kai ir Lenkija, ir Varšuva buvo mūsų“ autorius Valdas Rakutis savo naujoje knygoje ėmėsi taikoje ieškoti karo ir kare – taikos. „Karas ir taika yra...
-
Žvilgsnis į valdovų kolekcijas
Valdovų rūmai, įgyvendindami kiekvieną tarptautinį projektą, siekia atskleisti vis daugiau Lietuvą su svarbiausiais Europos centrais jungiančių saitų. Naujoje parodoje pristatomi garsių Europos menininkų grafikos lakštai, susiję su Lietuvos...
-
Spalvotų linijų ritmai ir transformacijos
Menininko prigimtis – tarsi daigi sėkla, sudygstanti bet kokiomis sąlygomis. Tą savo besiskleidžiančia kūryba įrodo Vilija Kailiūtė. Iš socialinių mokslų į dailę atėjusi autorė pristato personalinę tapybos darbų paroda „Tran...
-
Kodėl bijome net būdami saugūs?5
Ar klystame sakydami, kad šiandien žmogus gyvena saugiau nei jo seneliai? Šią iliuziją griauna ne vien Ukrainoje liepsnojantis karas, bet ir šiuolaikinio žmogaus gyvenimo būdas. ...
-
Jau greitai prasidės filmų peržiūrų festivalis „Klaipėdos Skrynai“ – sužinokite renginio programą3
Rugpjūčio 6–8 d. Klaipėdoje, visų pamiltoje vietoje „10 tiltų kiemas“, vyks jau ketvirtasis filmų peržiūrų festivalis „Klaipėdos Skrynai“. Unikalus renginys, vykstantis po atviru dangumi, žada įsimintinus vakarus visie...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone rugpjūčio 5–11 d.
Rugpjūčio 5 d. Parkas prie Tado Ivanausko Obelynės sodybos-memorialinio muziejaus (Obelynės g. 8, Akademija): 18.30 val. sporto klubo „Pantera“ treniruotės pagal projektą „Lavink greitį, reakciją ir balansą ant BELLICON batutų&ldq...
-
Memuarų autorė atskleidė, kaip A. Frank geriausia draugė išgyveno Holokaustą1
Daugelis yra girdėję apie garsiausią holokausto tragedijos liudijimų autorę Anną Frank, o jos sukrečiantis dienoraštis skaitomas visame pasaulyje. Istorinių faktų kupiną ir nepaprastai jaudinantį pasakojimą apie likimo išskirtas...
-
Keliautojo M. Šalčio premija – „Info TV“ žinių vedėjui V. Jakovlevui2
Žymaus Lietuvos visuomenės veikėjo, rašytojo, keliautojo Mato Šalčiaus premiją šiemet nutarta skirti žurnalistui, „Info TV“ žinių vedėjui Viktorui Jakovlevui. ...
-
Kviečia meno atstovus pretenduoti į finansavimą: trejus metus skirs iki 100 tūkst. eurų1
Vilniaus savivaldybė trečius metus rengia konkursą dėl finansavimo kultūros įstaigoms. Jį laimėjusiems profesionaliojo meno atstovams trejus metus bus skiriama iki 100 tūkst. eurų kasmet. ...