- LRT RADIJO laida „Ar žinai, kad?“
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Istoriniuose filmuose ir populiariuose žurnaluose įsitvirtinęs senovės vikingų su raguotais šalmais įvaizdis. Televizijos ekranuose jį prisimeni stebėdamas skandinavų sirgalius sporto stadionuose. Savo atributika jie mėgina tariamai atkartoti senųjų protėvių grėsmingą išvaizdą.
Ant kario galvos styrantys ragai turėjo kelti siaubą VIII–XI a. Vakarų ir Rytų Europos gyventojams, kurių namus vis užpuldavo atvykėliai iš Šiaurės.
Tačiau problema ta, kad Skandinavijoje archeologams nėra pavykę rasti nė vieno ragais puošto šalmo. Nors šalmai su ragais archeologijoje žinomi, tačiau šie kituose regionuose rasti reti egzemplioriai veikiausiai buvo naudojami tik kulto tikslais. Be to, praktiškiems vikingų kariams ragai būtų buvusi didelė kliūtis mūšio lauke, jiems tikrai nereikėjo papildomų detalių savo grėsmingiems pasirodymams sustiprinti.
Istorikai išsiaiškino, kad raguotų vikingų įvaizdis atsirado tik XIX a. Skandinavijos romantikų kūryboje. Greitą jo plitimą liudija tokių šalmų panaudojimas žymioje Richardo Wagnerio operos „Nibelungų žiedas“ inscenizacijoje antrojoje XIX a. pusėje. Nuo šio laiko šalmai tapo neatskiriama vikingų kario (ir skandinavų sirgaliaus) išvaizdos dalimi, nors šis mitas jau senokai yra paneigtas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kalėdos pažadino Vilniaus skulptūras: kviečia atrasti šventinę miesto magiją
Kalėdų laukiantis Vilnius šįryt pabudo dar magiškesnis – naktį dalis miesto skulptūrų buvo apgaubtos ypatingu dėmesiu. Šildančiais mezginiais pasipuošė net keliolika meno objektų sostinėje. Kunigaikštis Gedim...
-
Š. Birutis: dėti neigiamą „štampą“ rusų kultūrai yra neadekvatu10
Kultūros ministerijai vadovausiantis Šarūnas Birutis sako, kad nėra pagrindo griežtai atsiriboti nuo rusiškos kultūros. Anot jo, Lietuvos valdininkams derėtų atskirti kultūrą nuo politikos ir „nedėti štampo“ karą Ukr...
-
Uostamiestyje startavo kalėdiniai renginiai
Prasidėjus gruodžiui uostamiestyje apstu kalėdinių renginių: nuo įvairiausių mugių, šventinių koncertų iki advento pašnekesių, eglučių įžiebimo švenčių, pasirodymo ledo čiuožykloje ir kitų pramogų. Visi renginiai klaip...
-
Grafikos bienalė: paroda lyg atgaiva1
Lapkritis ne tik sunkus dėl savo vis dar visuomenei nepamėgtų oro sąlygų, krintančių lapų, politinių jėgų pokyčių ar daug kitų įvykių, formuojančių blogus atsiminimus. Būtent šiuo laikotarpiu ir turėtų vykti meno renginiai, kurie sk...
-
Paryžiuje po rekonstrukcijos atsidarys Dievo Motinos katedra, dalyvauti žada D. Trumpas
Paryžiaus Dievo Motinos katedra (Notre-Dame de Paris) šeštadienį vėl atvers duris, o atidarymo ceremonijoje dalyvauti žada ir išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas). ...
-
S. Kairys prašys ištirti, ar J. Meko kūrinį rodęs R. Žemaitaitis nepažeidė autorių teisių17
Laikinasis kultūros ministras Simonas Kairys kreipsis į Seimą, kad būtų išsiaiškinta, ar per plenarinį posėdį parodęs ištrauką iš Jono Meko kūrinio „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis nepaže...
-
Kultūros atašė funkcijas ministerija perduos Lietuvos kultūros institutui
Kultūros atašė funkcijos nuo kitų metų sausio perduodamos Lietuvos kultūros institutui. ...
-
O. Griaznova: saiko stoka veda toksiškumo link
„Nemėgstu savo gyvenimo skirstyti vaidmenimis. Ištikimybė sau man yra labai svarbu“, – teigia šokėja, mokytoja, choreografė Oksana Griaznova. Jau netrukus kartu su šokio menininku Mariumi Pinigiu ji Lietuvos žiūrova...
-
Romano „Pakabink mėnulį“ autorė J. Walls įsijautė į prohibicijos laikus
„Stiklo pilies“ autorės naujas pašėlęs romanas „Pakabink mėnulį“, kurio veiksmas vyksta prohibicijos laikotarpiu, paremtas ir rašytojos asmenine šeimos patirtimi nelegaliai gabenant viskį. ...
-
Trapaus meno terapija: dvasios paguodą randa įmantriai pjaustydamas medžių lapus1
Japonų menininkas, pasivadinęs Lito kūrybiniu slapyvardžiu, pjaustinėja subtilius raštus ant nukritusių medžių lapų, tuo tarsi suteikdamas jiems naują šansą. Lito subtilaus meno pasaulis, kurį jis pradėjo kurti prieš ketverius...