Balandį suburta kultūros viceministro Rimanto Mikaičio vadovaujama tarpinstitucinė darbo grupė posėdžiuose dėmesį skyrė probleminėms temoms ir sritims aptarti, tarp jų – Pasaulio paveldo konvencijos nuostatų integravimui į šį įstatymą, apskaitai ir vertinimui, reikšmingumo nustatymui ir statuso suteikimui, atsakomybių ir funkcijų pasidalinimui tarp savivaldybių ir Kultūros paveldo departamento, paveldosauginių reikalavimų nustatymui, kultūros paveldo tyrimams, įstatyme vartojamų sąvokų apibrėžtims, skirtingo jų interpretavimo atvejams ir to pasekmėms. Pagrindinės nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos problemos svarstytos ir Kultūros ministerijos suburtoje Nekilnojamojo kultūros paveldo ekspertų komisijoje.

Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme yra sąvokų, kurios neaiškios tiek specialistams, tiek visuomenei, todėl jos turi būti tobulinamos.

Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė doc. Vaidutė Ščiglienė atkreipia dėmesį, kad naujos įstatymo redakcijos būtinybę paskatino pasikeitę su kultūros paveldu susiję įstatymai, taip pat atskiri aptariamo įstatymo straipsniai ir dėl to atsiradęs įstatymų nesuderinamumas.

„Dar praėjusių metų pabaigoje Valstybinė kultūros paveldo komisija pateikė savo nuomonę dėl galiojančiame Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme įvardintų sąvokų ir jų apibrėžčių, kurios neaiškios tiek specialistams, tiek visuomenei, todėl jos turi būti tobulinamos. Identifikuotos kultūros paveldo atkūrimo ir autentiškumo, statuso „saugomas“, Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų ir kitų subjektų kompetencijos, nekilnojamųjų kultūros vertybių pradinės ir teisinės apsaugos, specialiųjų planų rengimo, kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijų, apsaugos zonų ribų nustatymo, tvarkomųjų paveldosaugos darbų ir tvarkomųjų statybos darbų, finansavimo reglamentavimo problemos. Pasisakyta ir dėl įstatymo suderinimo su tarptautiniais teisės aktais. Tikimės, kad po išsamių diskusijų bus parengtas kokybiškas ir aiškus Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo keitimo projektas“, – sakė doc. V. Ščiglienė.

Darbo grupėje aktyviai dalyvavusio Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato Paveldo programų vadovės Renatos Kepežinskienės teigimu, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo keitimas yra lauktas procesas, kuriuo tikimasi siekti sklandesnės paveldosaugos sistemos veikimo, aiškesnių paveldo tvarkybos ir valdymo procesų, taip pat priartinti šį įstatymą prie tarptautinių teisės ir vertybinių normų.

„Labai džiugu žvelgti į Kultūros ministerijos lyderystę ir jos vykdomą struktūruotą, novatorišką darbo procesą, aprėpiantį tarpinstitucinį bendradarbiavimą, aiškią komunikaciją, išsamią probleminių klausimų analizę ir konsultacijas. Neabejoju, kad šis procesas atneš teigiamų ir reikšmingų pokyčių nacionalinėje kultūros paveldo apsaugos ir valdymo sistemoje, į naują kokybę kilstelės kultūros paveldo išsaugojimo siekius“, – teigė R. Kepežinskienė.

Ji priduria, kad Lietuvoje yra keturios išskirtinę visuotinę vertę turinčios UNESCO pasaulio paveldo vertybės, todėl viliamasi, kad įstatymo pataisos padės sustiprinti nacionalinę politiką šių vertybių atžvilgiu ir nubrėžti ilgalaikę strategiją.

Darbo grupės suformuluoti siūlymai šiandien bus pristatyti suinteresuotoms šalims, taip pat bus pradėta vykdyti jų anketinė apklausa bei viešųjų konsultacijų su išorės ekspertais ir fokus grupėmis ciklas. Rudenį parengus įstatymo projektą siūlymus bei pastabas galės pateikti visuomenė.

Kultūros ministerija, planuodama įstatymo rengimo procesą, vadovavosi strateginės analizės centro STRATA parengtomis Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo gairėmis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengta Viešųjų konsultacijų metodika ir taikymo gairėmis.

Naujos redakcijos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas turėtų būti priimtas kitų metų rudenį.