Naujausi radiniai Vilniaus Katedroje – istoriniai. Lietuvos ir Lenkijos valdovų lobiai. Tačiau mažiau malonūs – atradimo užkulisiai.

„Tai yra mano atradimas, pasisavintas tų žmonių ir padarytas be mano dalyvavimo ten“, – šnekėjo restauratorius Saulius Poderis.

Kur guli karalių lobis, archeologijos entuziastas S. Poderis sakė išsiaiškinęs prieš 10 metų. Tai pripažinta ir oficialiai.

„Šalia oficialių paieškų negalime nepaminėti ir juodosios archeologijos istorijoje figuravusio Sauliaus Poderio iniciatyvos rasti slaptavietę“, – kalbėjo Vilniaus arkivyskupijos ekonomas Mykolas Juozapavičius.

D. Labučio/ELTOS nuotr.

Bet S. Poderis sako, kad bažnyčia dešimt metų neleido nei jam, nei paveldosaugininkams, nei istorikams patikrinti slėptuvės.

S. Poderis nusipirko endoskopinę kamerą ir ekskursijos metu pats įkišo ją į plyšį, nufilmavo vaizdus. Informavo šalies vadovus, kad karalių lobis Katedroje tikrai yra.

„Ir vieta yra nustatyta mano. 2014 metais aš pats savo iniciatyva suradau žmogų Lenkijoje, kurio tėvas slėpė tas vertybes“, – teigė restauratorius.

Dabar bažnyčios atstovai amžiaus radinius paėmė vieni, klausimas, ar teisėtai – neinformavo paveldosaugininkų. Kultūros paveldo departamentas turėjo fiksuoti patį sienos ardymą, kas tiksliai rasta.

„Nieko neteigiu, bet šeštas jausmas sako, kad čia su tuo lobiu kažkas negerai“, – pabrėžė S. Poderis.

Istorikas Algimantas Kasparavičius sako, kad tai, kaip istorinės vertybės buvo rastos, rodo liūdną realybę. Lietuvoje nėra istorinės atminties politikos. Atradimai dažnai atsitiktiniai, dėl pavienių entuziastų užsidegimo, bet ne valstybės iniciatyvų.

„Aišku, čia yra interesų dalykas. Visa tai rodo, kad pas mus, skirtingai nei, sakykime, Lenkijoje, tokių iniciatyvų nesiima nei viena Vyriausybė, nei Prezidentūra, nei ministerijos“, – nurodė A. Kasparavičius.

LNK stop kadras.

Prieš septynerius metus Gedimino kalne rasti rusų pakarti kovotojai prieš caro valdžią – ir tie atradimai buvo neplanuoti. Archeologai sakė atvykę, nes Gedimino kalnas pradėjo slinkti.

Kai Liudas Mažylis rado Vokietijai siųstą Vasario 16-osios Aktą – irgi nelabai reikėjo ieškoti. L. Mažylis tiesiog nuvažiavo į Berlyno archyvą, užsakė dominančio laikotarpio dokumentus, jam atnešė Aktą.

„Galbūt mums reikėtų išsikelti ambicingus tikslus, ko pasaulio archyvuose mes dar ieškotume“, – sakė Istorijos instituto direktorius Aurimas Švedas.

Istorikai neabejoja, kad Vokietijos, Prancūzijos, Švedijos, Lenkijos, Vatikano archyvuose guli daugybė kitų Lietuvai svarbių ir dar nejudintų dokumentų.

„Bent jau sužinoti ir tiksliai identifikuoti tas vietas, kai kur derėtis dėl grąžinimo, derėtis dėl skaitmeninimo. Toks kultūrinės atminties nuolatinis papildymas yra kiekvienos valstybės uždavinys“, – kalbėjo Vilniaus universiteto rektorius Rimvydas Petrauskas.

Daug, o gal ir daugiausiai Lietuvos valstybės vertybių per šimtus metų išsivežė rusai.

„Drąsiai galime sakyti, kad didžiulė masė istorinių šaltinių ir kultūrinių vertybių yra likusi Rusijoje“, – šnekėjo A. Kasparavičius.

„Daugybė daiktų, įskaitant ir čia esančią rektoriaus skeptro kopiją. Čia yra gana gera kopija, nes yra išlikęs vizualus šaltinis, bet originalas yra Rusijoje“, – nurodė Vilniaus universiteto rektorius.

Vilniaus universiteto rektorius sakė, kad Lietuvos istorijos tyrimai – tai investicija į Lietuvos valstybę, bet tam neskiriama pakankamai dėmesio ir ypač finansų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

R. Petrauskas, paklaustas, ar tokie tyrimai kainuoja milžiniškus pinigus, atsakė: „Nemanau. Aš manau, kad Lietuvos valstybė šiuo metu yra pakankamai stipri ir sąmoninga, kad galėtų investuoti į šią sritį. Čia yra valstybės investicija.“

Kaip dabar valstybė neinvestuoja, rodo ir šios savaitės karūnų istorija. Dar prieš porą metų planuota atlikti trimatį visos Katedros skenavimą, pamatyti iki šiol nežinomas ertmes, bet tam kelių tūkstančių eurų neatsirado.

Dabar ir Katedros valdytojai patys karūnų slėptuvę patikrino endoskopine kamera, kurią galima po kelis eurus valandai išsinuomoti statybos įrankių parduotuvėse.

„Jeigu mes išsigrynintume tam tikrus uždavinius, kurie toje istorijos atradimų sferoje būtų itin aktualūs, be jokios abejonės kiltų poreikis apie resurso skyrimą ir efektyvų kontroliavimą, kaip jis įgyvendinamas“, – kalbėjo A. Švedas.

Anot istorijos šaltinių, ankstesnėje Vilniaus Katedroje palaidotas vienas Lietuvos valstybingumo pamatų – Vytautas Didysis. Jo kapo paieškos nesėkmingos.

Šią savaitę, pristačius kitų valdovų karūnas, pasiūlyta jau nuleisti rankas dėl Vytauto – visą Katedrą laikyti simboliniu paminklu Vytautui, nors požemiai ir jų istorija dar toli gražu nebaigti tirti.