Savo darbo patirtimi dalijasi LRT kalbos kultūros grupės vyriausioji redaktorė Eglė Dominienė ir grupės redaktorė Nerija Juodelienė. 

– Labai paprasta, kai yra leidžiami žurnalai – tekstai atiduodami į kalbos redaktoriaus rankas, jis juos pataiso ir žurnalas išleidžiamas be korektūros klaidų. O kaip atrodo darbo virtuvė LRT, kur yra ir radijas, ir televizija, laidų – be galo daug, o čia darbuojasi viso labo keturi kalbininkai?

E. Dominienė: Kalbininkų išties neužtenka, nes, kaip žinia, yra trys televizijos kanalai, trys radijo stotys ir LRT.lt portalas, o mūsų – vos keturi. Du žmonės yra atsakingi už radijo ir televizijos informacines laidas, o dar du kalbininkai yra atsakingi už likusias televizijos ir radijo laidas, be to, aš esu atsakinga ir už LRT įstaigos raštus – pareigines instrukcijas, taisykles, tvarkos aprašus, įsakymus ir pan.

– O LRT.lt portalo tekstų netikrinate?

E. Dominienė: Tikriausiai reikėtų labai didelio skaičiaus kalbininkų, kad galėtų sužiūrėti tokį didelį informacijos srautą, bet interneto portalo vadovas yra labai raštingas ir priima tik raštingus žmones, tad mes nekontroliuojame viso turinio, tik peržiūrime antraštes – kartais dėl žmogiško faktoriaus gali pasitaikyti korektūros klaidų, tad stengiamės jas pastebėti.

– Minėjote, kad LRT televizijos ir radijo kanalų skaičius yra labai didelis, tad kaip spėjate pataisyti stiliaus, gramatikos, skyrybos, kirčiavimo ir kitas klaidas?

E. Dominienė: Vienos laidos yra transliuojamos tiesiogiai, kitos – netiesiogiai. Netiesioginių laidų tekstus žurnalistai dažniausiai atsiunčia. Tačiau kai į mūsų televiziją ateina dirbti žurnalistai iš komercinių televizijų, susiduriame su problema, nes jie yra įpratę kalbėti taip, kaip jiems išeina. Tad pirmas darbas – pasikalbėti su jais ir pasakyti, kad tai yra nacionalinis transliuotojas ir čia privaloma kalbėti bendrine kalba. Kartais užtrunka, kol žmogų įpratini tuos tekstus siųsti ir tvarkyti.

Didžioji dalis laidų tekstų yra tvarkoma juos atsiuntus elektroniniu paštu. Kalbininkas sutvarko tekstą, tačiau nėra garantuotas, kad klaidų bus išvengta, nes žurnalistas gali jį tiesiog ne taip perskaityti.

– Ar ištaisę tekstus klausotės televizijos ir radijo laidų, kad girdėtumėte, kokias klaidas žurnalistai dažniausiai daro?

E. Dominienė: Iš anksto įrašytų laidų nebežiūrime, tačiau tiesiogines laidas pasižiūrime, pasižymime dažniausias klaidas ir rengiame nedideles atmintines, kad žurnalistai mokytųsi ir tobulėtų.

– Nerija, į jus kreipiasi visi tie, kurie ruošia tiesiogines informacines televizijos laidas. Kaip atrodo jūsų darbas?

N. Juodelienė: Aš prižiūriu LRT televizijos informacines laidas, tų laidų taip pat yra nemažai. Jau 6 val. ryto prasideda laida „Labas rytas, Lietuva“, o dienos informacinės laidos baigiasi 23 val. vakaro žiniomis. Tarp tų laidų yra „Panorama“, „Laba diena, Lietuva“, „Savaitė“, „Šiandien“.

Galima sakyti, kad LRT televizijos informacinės laidos kuriamos beveik visą parą. Pats darbas, kaip minėjo Eglė, gali būti prevencinis, kai žurnalistas iš anksto parengia reportažą, ateina pas kalbos redaktorių ir iš anksto peržiūrimos visos klaidos. Tokiu atveju kalbos redaktorius yra paskutinis slenkstis prieš garsinant laidas.

Yra ir kita darbo dalis, kai peržiūrime jau transliuotas laidas. Ne visada žurnalistas patarimų paklauso arba jam tiesiog nepavyksta išvengti klaidų. Tuomet pastabas su išgirstomis klaidomis siunčiame žurnalistui.

E. Dominienė: Televizijos informacinėse laidose yra labai daug grafinės medžiagos, įvairių užrašų – titrų, reportažų pavadinimų, bėgančiųjų eilučių, lentelių, telefonų pokalbių lentelių.