- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valdovų rūmų muziejuje eksponuojama paslaptinga plokštelė su nepažintu XIII–XIV a. raštu. Iš švino nulietoje plokštelėje yra išlikę užrašai, dėl kurių prasmės galvą suka istorikai, archeologai. Galbūt pavyko aptikti senovės lietuvių rašto pavyzdį?
Paslaptinga plokštelė rasta prieš dvidešimt metų, tyrinėjant Vilniaus pilių teritoriją. Senojo arsenalo kieme, ten kur dabar yra keltuvo į Pilies kalną žemutinė aikštelė, tarp vienų ankstyviausių Žemutinės pilies teritorijoje buvusių medinių pastatų, archeologai metalo detektoriumi aptiko, kad žemėje glūdi metalas. Tyrėjai tikėjosi rasti kokį lobį ar paprasčiausią kirvuką ir labai nustebo, kai tas didelis daiktas pasirodė esanti stačiakampio formos metalo juosta.
19 cm ilgio, 4 cm pločio ir beveik 0,5 cm storio metalo juostelė buvo prikalta prie medinio pagrindo. Nuvalę žemes, archeologai pastebėjo keistus simbolius, todėl iškart radinį perdavė restauratoriams. Šie, atsargiai pašalinę apnašas nuo paviršių, išvydo keistus užrašus. Nieko panašaus iki to laiko archeologai Lietuvoje nebuvo aptikę.
Paslaptinga plokštele, kuri eksponuojama Valdovų rūmų muziejaus Archeologijos ekspozicijoje, susidomėjo ne tik Lietuvos, bet ir užsienio tyrėjai. Bandyta išsiaiškinti, kas ten gali būti užrašyta: gal vis dėlto lietuviai nuo seno turėjo savo raštą ir tai yra pirmasis tokio galimo rašto pėdsakas? Senojo lietuviško rašto, jeigu tokio būta, pavyzdžių iki šiol nebuvo aptikta. Mokslininkai užsidegę ieškojo analogų ar panašių simbolių – gilinantis paslapčių daugėjo, tačiau tapo aišku, kad tai tikrai nėra atsitiktinai išbraižyti ženklai.
Valdovų rūmų muziejaus nuotr.
„Bandėme rasti loginį tų ženklų išaiškinimą: lentelės šonuose pradžia ir pabaiga pažymėta kryžiais, tarsi ženklintų teksto pradžią ir pabaigą. Tekstas aiškiai sudarytas iš kelių eilučių. Viršutinėje eilutėje tarsi būtų rašyta dviem būdais – ženklais ir raidėmis, o apačioje yra dar kelios eilutės su įvairiais įrašais, – sako G. Striška. – Tuo metu manėme, kad galbūt dalis menamo teksto parašyta senovės graikų kalba. Kalbininkų padedami įžvelgėme, kad tą dalį galima išversti kaip Algirdos Basileus – tai yra „Algirdo karaliaus“. Tačiau tos raidės tik panašios į graikiškas, gali būti, kad jas raižęs žmogus kažką praleido ar sujungė kelias raides į vieną, todėl iššifruoti įrašą pasirodė ne taip paprasta.“
Pasak archeologo, neradę atsakymų, mokslininkai nustojo spėlioti ir šį darbą paliko ateičiai. O gal atsiras lankytojų, kurie pagaliau įrašą perskaitys?
Ant švino plokštelės galimai minimas Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas Lietuvą valdė nuo 1345 iki 1377 metų. Basileus, pasak G. Striškos, – Bizantijos imperatoriaus įvardijimas, tačiau Algirdas neturėjo imperatoriaus titulo. Vėliau paaiškėjo, kad 1370 m. Algirdas Konstantinopolio patriarchui rašytame laiške save titulavo basileus! Tuo Algirdas norėjo parodyti, kad yra suverenus valdovas, prilygstantis Bizantijos imperatoriui.
„Tad ir toks užrašas ant lentelės – visiškai tikėtinas. Tačiau nedidelė plokštelė slepia ir daugiau paslapčių – pradėjus restauruoti radinį, pasirodė, kad antroje jos pusėje taip pat yra išlikęs įrašas (!). Jo pradžią ir pabaigą taip pat žymi kryžiai, viršutinė eilutė – su ženklais ir rašmenimis, o trijose apatinės eilutės vietose yra įrašai“, – tęsia pasakojimą G. Striška.
Archeologo teigimu, keli žodžiai primena vardą ir pavardę. Koks tas vardas galėjo būti? Antrosios plokštelės pusės kairėje, apačioje, matomas geriau išlikęs dviejų eilučių įrašas, kur įrėžtos raidės gali būti skaitomos kaip Marem Byoyb. Šalia (lentelės centre ir dešiniau) panašiai buvo įrėžti ir dar keli įrašai, galbūt kiti asmenvardžiai. Gal tai metale išraižyti prekybinės sutarties dalyvių parašai? Gal čia patvirtinta, kad susiderėta dėl prekės? O gal tai Algirdui ar kitam valdovui siųstos brangios dovanos etiketė? Jeigu tokia versija pasitvirtintų, pasak archeologo, turėtume vieną pirmųjų prekybininkų įvardijimą Lietuvoje.
Valdovų rūmų muziejaus nuotr.
Neįprasta ir tai, kad švininė plokštė buvo prikalta prie medinio pagrindo, kuris yra vos 4 mm storio. Atrodo, kad pagrindo dalis buvo didesnė, tačiau mediena išliko tik prie medį užkonservavusios metalo plokštės. Todėl archeologai negali atsakyti, prie kokio objekto švininė plokštelė buvo pritvirtinta. Medinės dėžės, skrynios ar baldai buvo gaminami iš storesnės medienos. „Neduoda ramybės ir tas medinio pagrindo „plonumas“ – sako G. Striška, – greičiausiai tai buvo kažkoks nelabai didelis, dekoratyvus objektas. Gal skrynutė?“
Valdovų rūmų muziejaus mokslininkų teigimu, paslaptingą užrašą tikriausiai rašė keli žmonės. Viršuje – kruopščiai įrėžti simboliai ir didžiosios raidės, apačioje – lyg minkštame metale ranka išraižytos mažesnės ir kiek kitokios išvaizdos raidės. Gali būti, kad įrašai plokštelėje įrėžti keliomis kalbomis ir tai apsunkina lentelės perskaitymą. Ar taip galėjo atrodyti pirmasis lietuvių kalbos raštas? Archeologas šia versija nėra linkęs tikėti, bet mano, kad reikia tęsti tyrimus, ir raktas, padėsiantis įminti plokštelės įrašo mįslę, bus atrastas.
Mokslininkai kviečia ir lankytojus, turinčius žinių bei idėjų, kaip reikėtų perskaityti šį XIII–XIV a. tekstą, skelbti savo versijas. Gal kam nors pagaliau pavyks įminti painią mįslę.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimo nariai svarstys LGGRTC įstatymo pataisas
Seimas antradienį svarstys naujos redakcijos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) įstatymo projektą. ...
-
Kulautuvoje vyks bardų festivalis „Akacijų alėja“9
Kulautuvoje, Kauno rajone, šeštadienį vyks 24-asis dainuojamosios poezijos ir gyvos muzikos festivalis „Akacijų alėja“. ...
-
Nidoje prasideda tradicinis Th. Manno festivalis
Nidoje šeštadienį prasideda savaitę vyksiantis 28-asis tarptautinis Thomo Manno (Tomo Mano) festivalis. ...
-
Vienam žmogui konclageris, kitam – altorius1
Karštą vasaros dieną atsivėsinti menu gera ne tik dėl oro kondicionieriaus, įrengto galerijoje, bet ir dėl galimybės pailsėti nuo vasaros linksmybių. Pasinaudojusi galimybe paskutinį mėnesio sekmadienį nemokamai aplankyti muziejus, užsukau ...
-
Karvedys su batuta rankoje: muzika sušvelnina žmonių širdis2
Jaunasis muzikas Domininkas Ramašauskas žino: jei nesuras kelio – pats jį nuties ir mosuodamas batuta eis ten, kur veda širdis. „Muzika sušvelnina žmonių širdis“, – įsitikinęs jis. ...
-
Išrinktos penkios 2025-ųjų mažosios kultūros sostinės, tarp jų – Švėkšna, Dreverna1
Išrinktos penkios kitų metų Lietuvos mažosios kultūros sostinės, kurios atstovauja kiekvienam etnografiniam regionui, penktadienį paskelbė Kultūros ministerija. ...
-
Parodoje – tradicinės kryždirbystės paveldas1
Lietuvos etnografijos muziejaus Miestelyje, Šaukėnų klebonijos svirno antrame aukšte, atidaryta nauja paroda „Tradicinės kryždirbystės puoselėtojas: Algirdo Šalkausko darbai“. Šis renginys sutapo su naujojo sezono ...
-
Sugrįžimas į Veneciją – literatūriniais siūlais išaustas istorijos gobelenas
„Sugrįžimas į Veneciją“ – meno fikcija, kurioje susipina istorinė tiesa ir kalbinės kūrybos talentas, įgalintas ir išlaisvintas vaizduotės polėkio ir sukauptų žinių ir asmeninės išminties. ...
-
Režisierius G. Varnas: teatras turi sakyti tiesą3
Teatro ir tikrovės santykis nuo seno buvo ir vis dar yra vienas labiausiai teatro teoretikus ir praktikus dominančių aspektų. Dažnai ten, kur teatras sąmoningai priartėja prie tikrovės, tyčia ar ne įsipainioja politinės temos, teatro kūrėjų gvild...
-
Lietuvos ekslibriso paroda grįžo į Kauną
Knygų ir meno gerbėjai šią vasarą turi kuo pasidžiaugti – į Kauną atkeliavo jubiliejinė 25-oji Lietuvos ekslibriso paroda. Ji eksponuojama labai simboliškoje erdvėje – Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus Galaunių namuos...