- Milena Andrukaitytė/BNS, Ieva Urbonaitė-Vainienė/ELTA, Saulius Jakučionis/BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Antradienio naktį ligoninėje mirė režisierius Eimuntas Nekrošius, BNS patvirtino jo giminaitis parlamentaras Arvydas Nekrošius.
Pasak Seimo vicepirmininko A. Nekrošiaus, režisierius pasijuto blogai grįžęs iš kelionės ir buvo nuvežtas į ligoninę, kur mirė apie 3 val. nakties.
E. Nekrošius gimė 1952 metų lapkričio 21 dieną Pažobrio kaime Raseinių rajone. Režisieriui trečiadienį būtų sukakę 66 metai.
1978 E. Nekrošius baigė teatro režisūros studijas A. Lunačiarskio teatro meno institute Maskvoje, grįžęs į Lietuvą režisavo Kauno dramos teatre, Lietuvos valstybiniame jaunimo teatre, 1993–1997 metais buvo Lietuvos tarptautinio teatro festivalio LIFE režisierius. 1998 Vilniuje įsteigė teatrą studiją „Meno fortas“, buvo jos meno vadovas.
Režisierius daug dirbo užsienyje – Italijoje, Rusijoje, Argentinoje.
Laidotuvės bus privačios
Vyriausybė organizuotų režisieriaus E. Nekrošiaus valstybines laidotuves, tačiau artimiesiems pageidaujant jis bus palaidotas privačiai, pranešė Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis.
„Tai yra vienas žymiausių kūrėjų, premijų laureatas, tai tikrai pagal visus įvertinimus būtų verta ir teisinga organizuoti valstybines laidotuves. Tokį pasiūlymą išreiškėme, bet, pasirodo, velionio buvo išankstinė valia, kad nebūtų jokios papildomos pompastikos ir viešumo“, – BNS antradienį sakė A. Stončaitis.
Taigi, šeima nesutinka ir norėtų, kad tai būtų privati ceremonija. Į šeimos valią atsižvelgsime.
„Taigi, šeima nesutinka ir norėtų, kad tai būtų privati ceremonija. Į šeimos valią atsižvelgsime“, – pridūrė jis.
Pasak kanclerio, E. Nekrošiaus laidotuvės numatytos Raseinių rajone, Šiluvoje, atsisveikinimas su režisieriumi vyks Vilniuje.
Kaip pranešė teatras „Meno fortas“, šv. Mišios už režisierių E. Nekrošių bus aukojamos lapkričio 21 dieną, 11 valandą, Vilniaus šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčioje.
Atsisveikinti su velioniu lapkričio 21 dieną nuo 12 iki 20 valandos bus galima „Meno forto“ salėje, Bernardinų g. 8- 8. Karstas išnešamas lapkričio 22 dieną, 10 valandą.
Pelnė daug apdovanojimų
E. Nekrošius apdovanotas daugeliu premijų, tarp jų – Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, K. Stanislavskio tarptautinio visuomeninio labdaros fondo premija už žymų indėlį į pasaulio teatro meno raidą, Nacionaline kultūros pažangos premija.
E. Nekrošius yra gavęs šiuos valstybės apdovanojimus: Gedimino ordino Komandoro kryžių ir ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didįjį kryžių.
1983 metais E. Nekrošius atliko Stasio Girėno vaidmenį filme „Skrydis per Atlantą“ (rež. Raimondas Vabalas), Tėvo vaidmenį filme „Neapykantos pamokos“ (rež. Antanas Maciulevičius).
E. Nekrošiaus režisuoti spektakliai pelnė daugybę apdovanojimų. 1988 metais jis apdovanotas Jugoslavijos laikraščio „Politiki“ prizu už geriausią režisieriaus darbą, 1991 metais Taorminos menų komitetas (Italija) režisieriui skyrė Europos teatro sąjungos specialų prizą už nuopelnus teatro menui, 1994 metais E. Nekrošius pripažintas geriausiu metų režisieriumi, jam įteiktas Lietuvos teatro sąjungos prizas, tais pačiais metais – Tarptautinės Baltijos Asamblėjos meno premija, Taorminos menų komiteto ir Europos teatro sąjungos Naujosios Teatro realijos premija.
1995 metais festivalyje „Baltijskij dom“ E. Nekrošius apdovanotas už geriausią režisieriaus darbą, 1996-aisiais – Ubu premija už geriausią sezono spektaklį, parodytą Italijoje.
1997 metais režisieriui E. Nekrošiui skirta Nacionalinė kultūros ir meno premija, 1997, 1999, 2004 m. – prizai „Ausinė kaukė“ už geriausius užsienio spektaklius parodytus Rusijoje.
1998 metais E. Nekrošius vėl pripažintas geriausiu metų režisieriumi, jam skirtas Lietuvos teatro sąjungos prizas, po metų – Lietuvos Vyriausybės premija.
1999 metais jis – festivalio „Kontakt“ premijos laureatas (Torunė, Lenkija), dar po poros metų E. Nekrošiaus spektaklis geriausiu pripažintas Sarajeve (Bosnija ir Hercegovina) ir apdovanotas Mess festivalio prizu, skiriamu geriausiems spektakliams ir režisieriams.
2001 metais E. Nekrošius – tarptautinio K. Stanislavskio fondo premijos laureatas (Maskva, Rusija), 2003 metais jam įteikiamas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didysis kryžius, Kultūros ministerijos premija „Geriausiems sezono profesionalaus teatro menininkams“.
Po metų režisierius apdovanojamas specialiuoju žurnalistų ir teatro kritikų prizu „Auksinė kaukė“ už geriausią spektaklį, sukurtą Rusijoje, 2005 metais – Lietuvos instituto apdovanojimo „LT Tapatybė 2004“ Garbės raštu „Už Lietuvos teatro kultūros sklaidą“, 2008 metais – Nacionaline kultūros pažangos premija.
Režisieriaus biografijoje daugybė nepamirštamų spektaklių. 1977 metais E. Nekrošius Jaunimo teatre režisavo „Medaus skonį“, po metų – Kauno dramos teatre Sauliaus Šaltenio „Duokiškio balades“ ir Antono Čevhovo „Ivanovą”.
Jaunimo teatre daug metų rodyti E. Nekrošiaus režisuoti spektakliai „Katė už durų“, „Kvadratas“, „Pirosmani, Pirosmani“, roko opera „Meilė ir mirtis Veronoje”, spektaklis „Ilga kaip šimtmečiai diena“, „Dėdė Vania“ ir kiti, be kurių tiesiog neįsivaizduojamas Lietuvos teatro pasaulis.
Paskutiniaisiais režisieriaus kūrybos metais „Meno forte“ rodyti E. Nekrošiaus režisuoti spektakliai pagal Dantę Alighieri „Dieviškoji komedija“ ir „Rojus“, 2014 metais – „Jobo knyga“, 2015 metais Lietuvos nacionalinio dramos teatro scenoje rodytas Aleksandro Puškino „Borisas Godunovas“, „Meno forte“ –„Bado Meistras“ pagal Franzą Kafką. Adomo Mickevičiaus „Vėlines” E. Nekrošius 2016 metais pastatė Varšuvos „Teatr Narodowy“ Lenkijoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Sapiegų rūmuose bus įteiktos Kultūros ministerijos premijos
Sapiegų rūmuose Vilniuje ketvirtadienį bus apdovanoti šių metų Kultūros ministerijos premijų laureatai. ...
-
Sujungė ypatinga šventė
Žemaitijos ir Klaipėdos krašto paribyje esančiuose Doviluose etnokultūros centro darbuotojai puoselėja abiejų kultūrų palikimą. Taip minint evangelikų liuteronų šventę „Amžinybės sekmadienis“ prisimintos ir ikikrik&scaro...
-
Tarp pretendentų į nacionalines premijas – M. Drėmaitė, M. Kavtaradzė, A. Kėleris
Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė sąrašą 12-os kūrėjų, kurie pretenduoja gauti šių metų nacionalines premijas. ...
-
Kitąmet planuojama steigti vardines M. K. Čiurlionio stipendijas, paskatas restauratoriams
Lietuvos kūrėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio palikimą tyrinėjantiems ir patiems kuriantiems magistrantūros studentams nuo kitų metų planuojama skirti vardines stipendijas, trečiadienį pranešė Vyriausybė. ...
-
Parodoje – roboto atspausdintas porcelianas2
„Nors darbus sukūrė robotas, kūrybinis procesas reikalavo žmogiškos širdies“, – sako šiuolaikinės keramikos kūrėjas dr. Rokas Dovydėnas. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje pristatoma jo 3D molio spausdintu...
-
Šokio spektaklyje – saiko ir pertekliaus ribos
Du atlikėjai, valandą trunkantis pasirodymas, nenutrūkstamas ryšys, balansuojantis tarp pusiausvyros ir ribų nebuvimo. Taip jau visai netrukus žiūrovus pasitiks naujausias „Nuepiko“ šokio trupės kūrybinis darbas, šokio ...
-
Ilgai laukta „Bohemos“ premjera įvyko!4
Kauno valstybinis muzikinis teatras lapkričio 23 ir 24 dienomis pristatė jau antrąją šio sezono premjerą – scenoje karaliavo legendinė, po šešių dešimtmečių į Kauno teatrą sugrįžusi, Giacomo Puccini opera „B...
-
Amerikiečių rašytojas M. Finkelis: meno vagis išpildė slaptas mūsų fantazijas
Meno vagysčių pasaulis apgaubtas mįslių, o jo epicentre – unikalios ir paslaptingos asmenybės. Vienas tokių išskirtinių veikėjų yra Stéphane’as Breitwieseris – prancūzų meno vagis, savo karjerą paskyręs aistringai, ...
-
G. Nausėda iš būsimojo kultūros ministro tikisi didesnio finansavimo šiai sričiai10
Prezidentas iš būsimojo kultūros ministro tikisi Kultūros pagrindų įstatymo įgyvendinimo, didesnio finansavimo kultūros darbuotojams, sako jo patarėja. ...
-
Užgeso rašytojas ir skulptorius J. Šikšnelis1
Klaipėdą pasiekė liūdna žinia apie netikėtą rašytojo, skulptoriaus ir buvusio Klaipėdos I. Simonaitytės bibliotekos vadovo Juozo Šikšnelio mirtį. Gruodžio pradžioje jis planavo pristatyti klaipėdiečiams savo naujausią roman...