- Raimondas Čiuplys, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Istorija keičiasi, bet Didysis [teatras] lieka“, – naujienų agentūrai AFP sakė O. Smirnova, repetuojanti Amsterdame, kur kovo mėnesį prisidėjo prie Olandijos nacionalinio baleto.
„Turėjau vadovautis savo sąžine“, – pridūrė ji.
30-metė primabalerina sakė nuogąstaujanti dėl Didžiajame teatre likusių šokėjų, choreografų ir artistų ateities, pasauliui izoliuojant Rusiją dėl jos sprendimo užpulti kaimyninę Ukrainą.
„Didžiajam [teatrui] 20 metų yra niekis, bet šokėjams – visas gyvenimas“, – sakė O. Smirnova. Interviu AFP ji davė prieš pat olandų choreografo veterano Hanso van Maneno baleto „Frank Bridge Variations“ repeticiją.
Dešimtmetį O. Smirnova buvo Didžiojo teatro primabalerina ir veidas. Ši šokėja garsėja liaunumu, migdolo formos akimis ir gulbės kaklu – jos išvaizdą vienas britų dienraštis pavadino „tobulu jos meno formos instrumentu“, keliančiu „stulbinamos tobulybės“ įspūdį.
„Dabar Didysis [teatras] taip pat izoliuotas nuo pasaulio. Dešimt nuostabių metų dirbau Didžiajame [teatre], nes geriausi pasaulio choreografai galėdavo atvykti statyti, kurti net originalius baletus, – sakė ji. – Išties jaučiausi pasaulio dalimi. Manau, visa tai baigėsi su šiuo karu.“
„Sąžininga sau“
Net Šaltojo karo metais Didžiojo teatro baleto gastrolės būdavo laikomos tiltu tarp Vakarų ir Sovietų Sąjungos.
Tačiau Rusijai vasario 24 dieną įsiveržus į Ukrainą, visos Didžiojo teatro gastrolės buvo atšauktos, jo žvaigždės nebekviečiamos į užsienį.
Tokie choreografai kaip Jeanas-Christophe'as Maillot (Žanas Kristofas Mejo) ir Aleksejus Ratmanskis paprašė Didžiojo teatro sustabdyti jų baletų rodymo teises.
O. Smirnova dabar nuogąstauja, kad rusų šokėjai nebeturės galimybės „atrasti naujus pasaulius“, kurią turėjo ji ir kiti jos kartos šokėjai, dirbę su tokiais choreografais kaip amerikiečiai Johnas Neumeieris (Džonas Niumajeris) ir Williamas Forsythe'as (Viljamas Forsaitas), prancūzas Pierre'as Lacotte'as (Pjeras Lakotas) ar britas Christopheris Wheeldonas (Kristoferis Vildonas).
Tačiau O. Smirnova atsisako vadinti savo sprendimą „dezertyravimu“, kaip sovietiniais laikais būdavo kalbama apie į Vakarus pasitraukusias baleto legendas Rudolfą Nurejevą ir Michailą Baryšnikovą.
„Manau, kad buvau sąžininga sau ir tiesiog vadovavausi savo sąžine... Galvojau, kad man teisinga taip [pasielgti], – jaudindamasi kalbėjo O. Smirnova. – Man buvo baisiai gaila dėl viso šito... visų šių žmonių... netekusių savo namų.“
Balerina sakė, kad buvo šokiruota, kai sužinojo apie Maskvos invaziją, jau privertusią daugiau kaip 6 mln. ukrainiečių pabėgti iš savo šalies.
Ji maniusi, kad invazija greitai baigsis, bet „po penkių ar šešių dienų“ per susirašinėjimo platformą „Telegram“ parašė: „Visa savo siela esu prieš šį karą. Niekada nemaniau, kad galiu gėdytis Rusijos.“
Iš Maskvos ji išvyko į Dubajų gydytis sužeidimo, o tuomet nusprendė negrįžti.
„Niekas apie tai nežinojo, tik mano vyras ir Olandijos nacionalinio baleto meno direktorius Tedas Brandsenas“, – sakė O. Smirnova.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kaunas ir toliau gyvena nuotykių ritmu: kodėl kamuoliukai – juodi?3
Tik pasibaigus grandioziniam britų superžvaigždės šou, iškart po jo startavo spalvingiausias vasaros festivalis „ConTempo“. Jame daugybė keistų, neįprastų, tačiau įdomių ir spalvingų pasirodymų, vyksiančių neįprasčiau...
-
Istorikas V. Rakutis: taikoje galvojame apie karą, o kare kaunamės dėl vienintelio tikslo – taikos4
Bestselerio „Prieš panyrant į sutemas. Lietuva XVIII amžiuje: kai ir Lenkija, ir Varšuva buvo mūsų“ autorius Valdas Rakutis savo naujoje knygoje ėmėsi taikoje ieškoti karo ir kare – taikos. „Karas ir taika yra...
-
Žvilgsnis į valdovų kolekcijas
Valdovų rūmai, įgyvendindami kiekvieną tarptautinį projektą, siekia atskleisti vis daugiau Lietuvą su svarbiausiais Europos centrais jungiančių saitų. Naujoje parodoje pristatomi garsių Europos menininkų grafikos lakštai, susiję su Lietuvos...
-
Spalvotų linijų ritmai ir transformacijos
Menininko prigimtis – tarsi daigi sėkla, sudygstanti bet kokiomis sąlygomis. Tą savo besiskleidžiančia kūryba įrodo Vilija Kailiūtė. Iš socialinių mokslų į dailę atėjusi autorė pristato personalinę tapybos darbų paroda „Tran...
-
Kodėl bijome net būdami saugūs?5
Ar klystame sakydami, kad šiandien žmogus gyvena saugiau nei jo seneliai? Šią iliuziją griauna ne vien Ukrainoje liepsnojantis karas, bet ir šiuolaikinio žmogaus gyvenimo būdas. ...
-
Jau greitai prasidės filmų peržiūrų festivalis „Klaipėdos Skrynai“ – sužinokite renginio programą3
Rugpjūčio 6–8 d. Klaipėdoje, visų pamiltoje vietoje „10 tiltų kiemas“, vyks jau ketvirtasis filmų peržiūrų festivalis „Klaipėdos Skrynai“. Unikalus renginys, vykstantis po atviru dangumi, žada įsimintinus vakarus visie...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone rugpjūčio 5–11 d.
Rugpjūčio 5 d. Parkas prie Tado Ivanausko Obelynės sodybos-memorialinio muziejaus (Obelynės g. 8, Akademija): 18.30 val. sporto klubo „Pantera“ treniruotės pagal projektą „Lavink greitį, reakciją ir balansą ant BELLICON batutų&ldq...
-
Memuarų autorė atskleidė, kaip A. Frank geriausia draugė išgyveno Holokaustą1
Daugelis yra girdėję apie garsiausią holokausto tragedijos liudijimų autorę Anną Frank, o jos sukrečiantis dienoraštis skaitomas visame pasaulyje. Istorinių faktų kupiną ir nepaprastai jaudinantį pasakojimą apie likimo išskirtas...
-
Keliautojo M. Šalčio premija – „Info TV“ žinių vedėjui V. Jakovlevui2
Žymaus Lietuvos visuomenės veikėjo, rašytojo, keliautojo Mato Šalčiaus premiją šiemet nutarta skirti žurnalistui, „Info TV“ žinių vedėjui Viktorui Jakovlevui. ...
-
Kviečia meno atstovus pretenduoti į finansavimą: trejus metus skirs iki 100 tūkst. eurų1
Vilniaus savivaldybė trečius metus rengia konkursą dėl finansavimo kultūros įstaigoms. Jį laimėjusiems profesionaliojo meno atstovams trejus metus bus skiriama iki 100 tūkst. eurų kasmet. ...