- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vietoj istorinės tapybos – koliažo principu integruotas naujai nupieštas Švč.Mergelės Marijos veidas, apkaustų ertmės užpildytos skudurais, o jie patys padengti priemaišų ir dažų mišiniu. Tokį nežinomo pirmtako broką teko pašalinti Šaukoto Šv.Trejybės bažnyčios paveikslą tvarkiusiam restauratoriui.
Netikėtas atradimas
Medinę Radviliškio rajone esančią Šaukoto Šv.Trejybės bažnyčią savo lėšomis apie 1767 m. pastatė Kalnuotojo Šaukoto dvaro savininkas Simonas Herubavičius. Prie kelio Šeduva–Šiluva stovinti bažnyčia yra liaudies architektūros formų, stačiakampio plano. Ji buvo tvarkyta jau prieš kelerius metus, o šiemet spalį priimti dar 2019-aisiais pradėti bažnyčios paveikslo „Švč.Mergelė Marija su vaikeliu“ konservavimo ir restauravimo darbai.
Paveikslas tyrinėtas rentgenografiškai, nustatyta, kad po pertapymais yra išlikę ankstesnis tapybos sluoksnis.
Kaip pasakojo paveikslą restauravęs aukščiausios kvalifikacinės kategorijos molbertinės tapybos restauratorius Mantas Matuiza, pirminės apžiūros metu jo būklė buvo labai prasta.
„Paveikslo tapybą dengė neaiškios sudėties tūriniai aptaisai. Viskas buvo pertepta storu grunto sluoksniu ir net kelis kartus perdažyta siaubingai nekokybiškais sidabriniais dažais. Dažų mišinyje buvo labai daug nešvarumų ir priemaišų, todėl paviršius buvo šiurkštus ir nelygus“, – pasakojo restauratorius.
Matomos tapybos detalės taip pat kelis kartus storai nekokybiškai pertapytos. „Ant Marijos veido buvo užklijuotas ant popieriaus lapo nutapytas kitas veidas. Nuėmus pasimatė autentiškas veidas. Pradžioje paveikslas atrodė menkavertis, tačiau, padarius tyrimus ir palaipsniui restauruojant, pradėjo ryškėti nuostabus senosios dailės darbas“, – apie atradimus pasakojo M.Matuiza.
Subjaurotas: paveikslo detalės prieš ir po restauravimo. / M. Matuizos nuotr.
Rūdys ir skudurai
Išėmus iš altoriaus ir atvežus į Vilniaus dirbtuves pirmiausia buvo nuimti autoriniai prastos būklės rėmai. Sutvirtintas aptaisų paviršius, atsargiai nuimti paveikslą dengiantys aptaisai. Jų pakraštėliai buvo tankiai prikalti vinutėmis, kurių neįmanoma buvo ištraukti nepažeidus aptaisų, tad buvo nuspręsta frezuoti aplink kiekvieną vinutę ir visą aptaisų perimetrą.
Pasak restauratoriaus, nuėmus aptaisus pasimatė susibangavęs, apkirptas, patamsėjęs ir vinimis prikaltas paveikslo fragmentas su byrančia tapyba. Po aptaiso iškilimais buvo pridėta susuktų skudurų.
Dedant taškelį po taškelio, restauraciniais dažais atkurtas autentiškas koloritas ir tapybos kompozicinės detalės.
Ištrauktos surūdijusios vinutės, nuvalyti nešvarumai, dezinfekuota, ištiesintas pagrindas, sutvirtinta tapyba, užtaisytos skylutės ir įplyšimai. Nuvalius nugarinę paveikslo pusę ir atlikus paruošimo darbus paveikslas buvo dubliuotas ant naujos drobės ir užtemptas ant naujo, paslankios konstrukcijos porėmio. Tada buvo gruntuotos ištrupėjusios tapybos vietos ir paveikslo kraštai.
„Žingsnis po žingsnio nuo rankų, kojyčių ir veidų mechaniškai pašalinti keli užtapymų sluoksniai. Restauraciniu gruntu atkurtos tapybos netektys. Dedant taškelį po taškelio, restauraciniais dažais atkurtas autentiškas koloritas ir tapybos kompozicinės detalės“, – pasakojo M.Matuiza.
Ankstyvesnio restauravimo metu apkirptas paveikslo fragmentas atgavo mechaninį tvirtumą, pirminę išvaizdą, meninę ir dvasinę vertę.
Atkurtas ir sutvirtintas
„Restauruojant unikalius ir retai aptinkamus aptaisus, padarytus iš kartono, buvo didžiausias iššūkis nuo jų paviršiaus nuvalyti storą grunto sluoksnį, uždažytą sidabriniais dažais. Šildant paviršių, gruntas suminkštėdavo ir mechaniškai, skalpelio galiuku buvo šalinamas nedideliais zondeliais. Po storu bordiniu sluoksniu pasimatė autentiškas, auksuotas, sidabruotas, poliruotas paviršius su iškiliais gėlių motyvais. Restauraciniu gruntu buvo užpildytos didelės autorinio grunto netektys, pagal galimybes atkurti augaliniai motyvai, padengta polimentu, trintu auksu ir sidabru, viskas poliruota. Pakraščiuose esančios kartono skylutės užpildytos kartono miltų ir tilozės mišiniu“, – apie sudėtingus restauravimo etapus pasakojo specialistas.
Marijos ir Vaikelio karūnos buvo drožtos iš medienos. Ankstyvesnio restauravimo metu jos buvo uždažytos bronziniais dažais, kurie buvo oksidavęsi ir patamsėję. Atlikus tyrimus ir padarius bronzos valymo zondelius paaiškėjo, kad jų autentiškas paviršius padengtas polimentiniu auksavimu ir sidabravimu. Restauravimo metu bronziniai dažai buvo pašalinti. Kreidinis gruntas sutvirtintas, atkurtos jo netektys. Nusitrynusios vietos padengtos trintu auksu ir sidabru.
Siekiant apsaugoti restauruotą paveikslą, pagamintas atskiras fanerinis skydas, jis aptrauktas vyšninės spalvos audiniu, skyde išpjautos ertmės veidams, rankoms, kojytėms. Skydas pritvirtintas prie restauruoto paveikslo rėmų, tada ant skydo uždėti ir pritvirtinti aptaisai, karūnos ir naujai išdrožtos paauksuotos žvaigždutės. Vėliau skydas priglaustas prie paveikslo ir pritvirtintas. Po restauracijos meno kūrinys įgavo ekspozicinę išvaizdą. Jis buvo nuvežtas ir sumontuotas į dešinįjį Švč. Mergelės Marijos altorių.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvių filmas – vienas iš Italijos ir Baltijos šalių bendrai vystomų kino projektų nugalėtojas
Triesto tarptautinio kino festivalio industrijos renginyje „When East Meets West“ buvo išdalintas Italijos ir Baltijos šalių bendrai vystomų kino projektų prizas. Tarptautinės komisijos sprendimu, šiemet jis atiteko trims p...
-
Unikali ir gyvybinga paroda: Jonas Mekas „Viskas yra pradžia“
Nuo sausio 22 d. Vilniaus miesto Jono Meko vizualiųjų menų centre pradeda veikti J. Meko sūnaus Sebastiano Meko kuruojama paroda – Jonas Mekas „Viskas yra pradžia“. ...
-
Festivalyje Vokietijoje – ir lietuviai
Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų orkestras, vadovaujamas Egidijaus Mikniaus, dalyvavo Vokietijoje, Bremeno ÖVB arenoje vykusiame tarptautiniame orkestrų festivalyje „Bremen Tattoo 2025“. ...
-
Įsimylėti tai, ką darai: aktorei Rasai Samuolytei – 501
Sausio 21 d. Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorė Rasa Samuolytė švenčia 50 metų jubiliejų. Tai proga prisiminti jos didžiųjų vaidmenų galeriją. Tai, apie ką svajoja dažna aktorė, likimas padovanojo Samuolytei. Už talentingus vaidmen...
-
Druskininkuose ruošiamasi rekonstruoti Čiurlionio paminklo skverą, Vilniaus alėją1
Druskininkuose šiemet ketinama pradėti rekonstruoti kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paminklo skverą, taip pat pagrindinę kurorto pėsčiųjų arteriją – Vilniaus alėją. ...
-
Mirė vargonininkas Leopoldas Mykolas Digrys7
Eidamas 91-uosius, mirė vargonininkas, pianistas, pedagogas Leopoldas Mykolas Digrys. ...
-
Kardinolui Rolandui Makrickui siūloma suteikti Biržų garbės piliečio vardą
Kardinolui Rolandui Makrickui siūloma suteikti Biržų rajono savivaldybės garbės piliečio vardą. ...
-
Planuojama perleisti anksčiau iš prekybos išimtą pasakų rinkinį apie homoseksualų meilę8
Leidykla „Lapas“ planuoja iš naujo išleisti prieš dešimtmetį iš prekybos išimtą Neringos Macatės knygą „Gintarinė širdis“. ...
-
Kauniečio šuolis aukštyn pasauliniame aktorių reitinge: pasijutau rimtu artistu21
Metų pradžia aktoriui ir režisieriui Kęstučiui S. Jakštui pažėrė malonią staigmeną. Iš aktorių agentūros sulaukė žinios, kad pasauliniame aktorių reitinge IMDB pakilo į solidžias pozicijas. ...
-
Sugiharos namuose – nauja interaktyvi ekspozicija: tikiu, kad čia atvyks daug japonų1
Čiunės Sugiharos namuose atveriama nauja interaktyvi ekspozicija ir patirtinės ekskursijos. Su puodeliu arbatos, japoniškais saldėsiais, istorijomis ir atminimo nuotrauka gyvybės vizoje. ...