- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybė trečiadienį pritarė įstatymo (NKPAĮ) pataisoms, kuriomis siūloma aiškiau apibrėžti paveldo tvarkymą, atsakomybes už kultūros vertybes.
Jeigu Seimas įstatymą priims, tvarkyba būtų suprantama kaip visi darbai, skirti kultūros paveldo objektui išsaugoti.
Tuo metu statybos darbais būtų laikomos veiklos, skirtos objektui pritaikyti sukuriant naujas jo dalis, keičiant išvaizdą ir konstrukcinę schemą.
Kaip atskira darbų kategorija išskiriama prevencinė priežiūra – nedidelės apimties darbai, nekeičiantys kultūros paveldo statinio išvaizdos ir konstrukcijų, kuriems nereikalingas leidimas.
Įstatymo pakeitimuose taip pat aiškiau paskirstomos atsakomybės tarp savivaldybių ir Kultūros paveldo departamento.
Kultūros paveldo departamentui aiškiai priskiriama viešojo intereso gynimo, savivaldybėms – administravimo funkcija.
Savivaldybė teiktų administracines paslaugas, susijusias su objektų tvarkybos darbų projektavimu, projektų derinimu ir leidimų išdavimu, o departamentas dalyvautų kaip specialiuosius reikalavimus aukštesnio reikšmingumo ar statuso objektų projektams išduodanti ir jų projektus paveldosauginiu požiūriu derinanti institucija.
Esant poreikiui, departamentas galėtų kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl savivaldybės išduoto leidimo teisėtumo ir viešojo intereso gynimo nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje.
„Tokiu būdu būtų užtikrintas deramas leidimų išdavimo ir kontrolės funkcijų atskyrimas“, – teigia Kultūros ministerija.
Be to, numatyta, kad savivaldybės būtų atsakingos tik už vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamąsias kultūros vertybes, taip pat už tas, kurias pačios paskelbė saugomomis.
Savo ruožtu Kultūros paveldo departamentas būtų atsakingas už regioninio ir nacionalinio reikšmingumo lygmens nekilnojamuosius kultūros paveldo objektus ir vietoves.
Ministerija taip pat siūlo numatyti ir vieno langelio principą išduodant leidimus.
Iki šiol norintieji tvarkyti tą patį paveldo objektą turėdavo gauti du leidimus iš skirtingų informacinių sistemų.
Pagal pataisas, visi paveldosauginiai reikalavimai ir sąlygos tam pačiam objektui bus pateikiami vienu dokumentu pagal vieną prašymą informacinėje sistemoje „Infostatyba“, dėl to savivaldybėms administravimo apimtys didės iki 14 procentų.
„Tačiau, kadangi priėmus (...) projektą savivaldybių administracijos nebevykdys valstybės saugomų kultūros paveldo objektų stebėsenos, savivaldybių sąnaudos, susijusios su nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga neturėtų ženkliai didėti“, – tvirtina ministerija.
Įstatymu taip pat būtų įteisintos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų kvalifikacinės kategorijas, nustatant aiškius jų suteikimo kriterijus.
Naujosios nuostatos įsigaliotų nuo kitų metų lapkričio.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
M. Mažvydo bibliotekoje – paskutinė galimybė išvysti seniausią čia saugomą knygą „Postilė“
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje sekmadienį paskutinė galimybė pamatyti žymaus lietuvių raštijos kūrėjo, Karaliaučiaus klebono Jono Bretkūno pamokslų rinkinį „Postilė“. ...
-
Trumpųjų filmų festivalyje – Kanados Pirmųjų Tautų kinas, VR filmų programa ir animacija suaugusiems
Sausio 15–21 dienomis Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių kino salėse bei prie namų kino ekranų susirinkusius žiūrovus iš žiemiško snaudulio žadins ryškus trumpametražis kinas, kadangi čia vyks 18-asis Vilniaus tr...
-
Kultūros viceministre dirbs Ingrida Veliutė, kanclere – Regina Jaskelevičienė3
Kultūros ministras Šarūnas Birutis į politinio pasitikėjimo komandą viceministre dirbti pakvietė menotyrininkę, paminklosaugininkę Ingridą Veliute, ministerijos kanclerės pareigas eis teisininkė Regina Jaskelevičienė. ...
-
Atverta paskutinė istorinė koplyčia
Vilniaus Šv. vyskupo Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedroje bazilikoje tikintiesiems ir svečiams atverta paskutinė šios šventovės koplyčia – Valavičių (Karališkoji) koplyčia. Ji restauruota tikinčiųjų lė&...
-
Raudonas rašalas – tabu: gali prišaukti nelaimę2
Korėjiečių kultūroje raudonu rašalu šiukštu negalima rašyti kieno nors vardo. Tikima, kad tai atneša nelaimę. Korėjoje raudonas rašalas naudojamas tų žmonių vardams rašyti, kurie netrukus mirs arba jau ...
-
Nuaidėjo Kalėdinių giesmių festivalis
Įsimintinas 2024-ųjų pabaigos akcentas – Kalėdinių giesmių festivalis, įvykęs Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje. Čia koncertavo chorai ne tik iš Klaipėdos, bet ir iš kitų Lietuvos miestų. ...
-
Laiškas iš Ukrainos su linkėjimais ir Banksy atvirukais
Rašau jums antrąjį laišką iš Ukrainos. Kas per mėnesį įvyko naujo? Beveik nieko. Virš Ukrainos vis dar neskraido lėktuvai, tik raketos ir dronai. Vis dar lyja lietus, kartais pasninga, o kartais ir saulė pašviečia. B...
-
Žemaičių Kalvarijos kalnai: nemirštanti tradicija
Jei esi kilęs iš Žemaitijos ar bent lankęsis, buvęs joje per žmogaus laidotuves ar kitą gedulo akimirką, tikriausiai būsi girdėjęs Žemaičių Kalvarijos kalnus arba tiesiog Kalnus. Kalnai – tai senos Kristaus kančios istoriją pasakoja...
-
Lietuvos partizanų uniformos: nepriklausomybės tąsos ženklai3
Sovietinės okupacijos metais Lietuvos valstybingumo simboliai buvo naikinami ir trinami iš atminties. Dėvėti Lietuvos kariuomenės uniformą – garbė, atsakomybė ir pasididžiavimas savo valstybe, todėl šį Lietuvos valstybės simbol...
-
Ukrainiečių ir lietuvių aktorė, prodiuserė Kiseliovaitė: Ukrainos teatrui reikia pokyčių2
„Šiandienos teatras turi būti toks, kokios norėtume rytojaus visuomenės“, – šia garsia Ukrainos režisieriaus Les Kurbas, Stalino režimo sužaudyto 1933 m., fraze savo darbe vadovaujasi Kristina Kiseliovaitė – u...