Atsakymus į šiuos klausimus išsiaiškino antipiratinės akcijos „Nebevokime“ organizatoriai. Jie sudarė „gėdos žemėlapį“, kuriame save gali rasti kiekvienas, nors kartą gyvenime įsitraukęs į interneto piratų tinklą.

„Gėdos žemėlapis“ rodo, kad Lietuvoje nelegalus intelektinės nuosavybės vartojimas suvokiamas kaip „pilka zona“ – šia tema laisvai bendraujame mums artimiausioje aplinkoje: su  tėvais, vaikais, darbo kolegomis. O mažai pažįstamų žmonių aplinkoje šios temos imame vengti“, – pastebi tyrimą atlikusios rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas.

Respondentai turėjo atakyti į klausimą, su kuo yra nepadoru kalbėti apie nelegalius įrašus ar jais dalintis. „Gėdos žemėlapis“ atvėrė didelę bėdžiaus pasaulėžiūros ydą – interneto piratai apie savo pomėgius vengia kalbėti gerokai turtingesnių žmonių draugijoje. Tačiau palyginus šio tyrimo rezultatus su pavasarį projekto organizatorių sudarytu interneto pirato portretu, paaiškėjo, kad lietuvių moraliniai pasiteisinimai dažniausiai pagrįsti sąlyginiu neturtu.

„Tačiau svarbiausia, kad gerai suvokiame, jog savo veiksmais iš tiesų skriaudžiame kūrėjus, todėl dažniausiai ši tema tampa tabu bendraujant su menininkais ir kitais intelektinės nuosavybės kūrėjais“, – pažymi sociologas I. Zokas ir atkreipia dėmesį, kad maždaug trečdalis nelegaliai intelektine nuosavybe besinaudojančių gyventojų sutinka, jog tai – vagystė, tačiau taip elgdamiesi blogai nesijaučia.  

Prieš kalbėdami įvertina aplinką

„Gėdos žemėlapio“ sudarytojai įsitikinę: visuomenė suvokia besielgianti nemoraliai, tik skirtingos jos grupės nevienodai kalba apie savo nelegalią veiklą. Pavyzdžiui, jaunoji karta elgiasi pagal formulę „viskas arba nieko“. Jie arba linkę atvirai su visais dalintis informacija apie nelegaliai įgytą nuosavybe, nes nemano, kad tai nepadoru, arba apie tai visiškai nekalba. „Tikėtina, kad moralines nuostatas jaunuoliams galėjo suformuoti socialinė aplinka, kurioje, kaip rodo tyrimas, yra įprasta ir padoru kalbėtis apie nelegaliai įgytą intelektinę nuosavybę. Su amžiumi respondentai tampa apdairesni ir atsargesni, o santykis su socialine tikrove – rafinuotesnis“, - samprotauja I. Zokas.

Tai patvirtina ir kovo mėnesį atlikta visuomenės apklausa, po kurios buvo sudarytas interneto pirato portretas. Surinkti duomenys atskleidė, kad aktyviausiai piratine veikla užsiima jaunesni nei 35 metų amžiaus aukštesnio išsilavinimo vyrai. Dažniausiai tai – didmiesčiuose gyvenantys, aukštesnes pajamas gaunantys specialistai, tarnautojai arba studentai.

Sociologai pastebi, kad tyrime dalyvavę žmonės, kurie uždirba daugiausia, išvardina ir daugiau grupių, su kuriomis kalbėtis apie vogtą intelektinę nuosavybę nepatogu: bendradarbiai, mažai pažįstami ar gerokai turtingesni asmenys. „Toks požiūris patvirtina seną tiesą,  kad daugiau visuomenėje pasiekęs žmogus labiau kontroliuoja savo pokalbių temas ir elgesį“, – mano I. Zokas.