Seimo narė parengė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas, kad ūkinė veikla laikant ir veisiant kailinius žvėrelius specializuotose fermose būtų uždrausta nuo 2025 gruodžio 31 dienos.

Komiteto vadovė argumentuoja, kad kailinių gyvūnų ūkiuose neįmanoma užtikrinti gyvūnų gerovės, gyvūnų auginimui dėl kailių nepritaria didžioji dalis Lietuvos gyventojų.

Kaip pažymima pataisų aiškinamajame rašte, kailinių žvėrelių augintojams  būtų numatytas pereinamasis laikotarpis veiklai nutraukti, skiriamos kompensacijos. Seimo narės pateikiamas duomenimis, kanadinių audinių Lietuvoje auginama apie 1,5 mln., o šinšilų – apie 44 tūkst. per metus.

Bet kokie žymesni teigiami gyvūnų gerovės pokyčiai būna nepelningi kailinių žvėrelių augintojams, todėl jie nėra suinteresuoti siekti aukštų gyvūnų gerovės standartų.

„Kaip rodo įvairių šalių praktika, bet kokie žymesni teigiami gyvūnų gerovės pokyčiai būna nepelningi kailinių žvėrelių augintojams, todėl jie nėra suinteresuoti siekti aukštų gyvūnų gerovės standartų“, – teigia komiteto vadovė.

Aiškinamajame rašte nurodoma, kad 2019 metų lapkričio mėnesį „Vilmorus“ atlikta apklausa parodė, jog 81,7 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad kailinius gyvūnus auginti narvuose ir žudyti dėl jų kailių yra nepriimtina.

Kailinių žvėrelių auginimas yra uždraustas Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Belgijoje, Liuksemburge, Austrijoje, Norvegijoje, Prancūzijoje (audinių auginimas), Danijoje (lapių auginimas), Švedijoje (lapių ir šinšilų auginimas), Estijoje, Slovėnijoje, Slovakijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Serbijoje, Kroatijoje, Makedonijoje bei Čekijoje.

Anot pataisų aiškinamojo rašto, Šveicarijoje bei Vokietijoje kailinių žvėrelių auginimui įtvirtinti aukšti gyvūnų gerovės reikalavimai, todėl gyvūnų auginti dėl kailio šiose šalyse finansiškai neapsimoka.

„Uždraudus ūkiuose (fermose) kailinius žvėrelius auginti, veisti ir žudyti dėl jų kailių, tikėtina, bus sumažinta aplinkos tarša, sutaupyta lėšų invazinių rūšių kontrolei, pagerėtų žmonių, gyvenančių arti kailinių žvėrelių fermų, gyvenimo kokybė, būtų atsižvelgta į visuomenės nuomonę ir tendencijas pasaulyje“, – teigia iniciatorė.