- Vaidotas Beniušis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentai ketvirtadienį pasmerkė Rusijos bandymus klastoti istoriją, menkinant Maskvos vaidmenį pradedant Antrąjį pasaulinį karą ir sovietų nusikaltimus okupuotose Baltijos šalyse.
Bendrame pareiškime Antrojo pasaulinio karo pabaigos 75-ųjų metinių išvakarėse Baltijos šalių vadovai perspėjo, kad istorijos iškraipymas kelia pavojų taisyklėmis grįsto pasaulio tvarkai.
„Antrojo pasaulinio karo pradžią lėmusių istorinių įvykių iškraipymas ir po karo ėjęs Europos padalijimas yra apgailėtinas bandymas klastoti istoriją ir dvejoti šiuolaikinio taisyklėmis pagrįsto pasaulio tvarkos pagrindais“, – rašoma deklaracijoje.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda BNS sakė, kad Rusija pastaruoju metu vis intensyviau vykdo „istorinio revizionizmo programą“.
Jo teigimu, tai ypač matoma Maskvai mėginant pateisinti savo vaidmenį pasirašant 1939 metų Molotovo-Ribentropo paktą, kuriuo sovietai ir naciai pasidalijo įtakos sferomis, ir savo elgesį okupuojant Lenkijos teritoriją bei Baltijos šalis.
„Vienas iš mūsų bendro pareiškimo tikslų – atkreipti dėmesį į tai, kad istorija negali būti perrašoma ir čia negalioja jokie senaties terminai. Istorija yra istorija, faktai yra faktai“, – BNS sakė G. Nausėda.
Lietuvos prezidentas perspėjo, kad politikų bandymai klaidingai interpretuoti istorinius faktus lemia ir klaidingus politinius sprendimus.
Rusija bando suklastoti istoriją arba dezinformuoti apie tikrąją situaciją. Ypač – apie Antrojo pasaulinio karo pradžią.
„Kuomet politikai mėgina pakeisti istorikų vertinimo rezultatus, tai visada baigiasi klaidingomis teorijomis, klaidingais vertinimais, kurie lemia ir po to klaidingus veiksmus“, – teigė jis.
Latvijos prezidentas Egilas Levitas savo ruožtu pareiškė, kad „istorijos klastojimas yra hibridinio karo rūšis“.
„Rusija bando suklastoti istoriją arba dezinformuoti apie tikrąją situaciją. Ypač – apie Antrojo pasaulinio karo pradžią ir tai, kad Sovietų Sąjunga ir nacistinė Vokietija buvo draugės ir bendradarbiavo tarpusavyje, norėdamos okupuoti tiek Lenkiją, tiek, iš sovietų pusės, Estiją, Latviją ir Lietuvą bei Rumunijos dalis“, – interviu BNS sakė Latvijos vadovas.
„Manau, kad tai reikia žinoti norint realiai ir realistiškai įvertinti Antrąjį pasaulinį karą. Ir jei mes nekalbame apie šios Antrojo pasaulinio karo fazės pradžią, tai yra viso Antrojo pasaulinio karo klastojimas“, – pridūrė jis.
Latvijos vadovo teigimu, bendras požiūris į istoriją yra svarbi Europos politinio suvienijimo proceso dalis, o šioje srityje svarbų vaidmenį gali atlikti Europos Parlamentas.
„Mūsų Europos dalis po Antrojo pasaulinio karo turi kitokią istoriją nei vakarinė Europos dalis, todėl turime sukurti bendrą Europos sąmonę“, – kalbėjo Latvijos prezidentas.
„Mes vis dar esame proceso pradžioje. Tam prireiks šiek tiek laiko. Tačiau mūsų šalys aktyviai dalyvauja renginiuose ir bendros Europos istorijos kūrimo procese. Ir šioje bendroje Europos istorijoje įprasta vieta turėtų būti skiriama ir mūsų valstybių – Baltijos šalių, Lenkijos ir kitų šalių, kurios buvo politiškai išlaisvintos tik praėjus 45 metams po Antrojo pasaulinio karo, istorinėms patirtims“, – sakė jis.
Trijų Baltijos šalių vadovai bendrame pareiškime išsakė pagarbą visų aukų ir sąjungininkų karių, nugalėjusių nacių režimą, pasiaukojimui, bet kartu pabrėžė, kad Antrojo pasaulinio karo pabaiga nereiškė laisvės Rytų ir Vidurio Europos valstybėms.
„Kad pavergtų Baltijos tautas, Sovietų Sąjunga pasitelkė didžiulę karinę jėgą, beatodairiškas represijas, masinius trėmimus ir visišką ideologinę kontrolę“, – teigiama deklaracijoje.
Jie taip pat pareiškė, kad griežtai atmeta „įtakos sferų koncepciją“, ir pabrėžė NATO aljanso reikšmę užtikrinant Europos saugumą ir stabilumą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda: Rusijos veiksmai Juodojoje jūroje neigiamai veikia pasaulinį maisto saugumą
Vykstant į Ukrainos uostus ir grūdų saugyklas nukreiptiems Rusijos kariniams veiksmams, kyla pavojus aprūpinti visą pasaulį maistu, sakė prezidentas Gitanas Nausėda, nuotoliu dalyvavęs Rusijos trečiajame Tarptautiniame maisto saugumo viršūni...
-
Seimo Ateities komiteto pirmininkas turės du pavaduotojus5
Parlamentarai svarstys Statuto pataisas, leisiančias Seimo Ateities komiteto pirmininkui turėti du pavaduotojus. ...
-
Valkatoms atrodo, kad tai yra daug: aktorius G. Savickas sureagavo į E. Gentvilo žodžius57
Politika ir humoras – ar tai suderinama? Politikai dažnai stengiasi ne tik spręsti valstybės reikalus, bet ir užmegzti ryšį su žmonėmis per juokelius. Tačiau tai, kas vieniems atrodo linksma, kitiems gali pasirodyti įžeidu ar net nederam...
-
G. Nausėda vetavo pataisais, kurios leistų siuntimus išrašyti privačių įstaigų medikams7
Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo Seimo priimtas pataisais, siūlančias leisti siuntimus nemokamoms sveikatos paslaugoms išduoti ir įstaigų, kurios nepriklauso nacionalinei sveikatos sistemai, gydytojams. ...
-
L. Savickas: „Teltonikos“ atveju politikai nevykdė elementarios politinės vadybos9
Kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministro postą Lukas Savickas mano, kad „Teltonikos“ skandalas kilo dėl politinių vadovų nesugebėjimo užtikrinti politinės vadybos. Jo teigimu, jei „Teltonikos“ projektui būtų paskirtas ko...
-
N. Cesiuliui atsisakius posto VRM, pranešė, kada žada pristatyti naują pavardę1
Alytaus merui Nerijui Cesiuliui atsisakius tapti vidaus reikalų ministru socialdemokrato Gintauto Palucko Vyriausybėje, paskirtasis premjeras tęs pokalbius su kitais potencialiais kandidatais. Kaip Eltai teigė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atst...
-
Kandidatas į vidaus reikalų ministrus N. Cesiulis liks vadovauti Alytui19
Paskirtojo premjero Gintauto Palucko į vidaus reikalų ministrus pasiūlytas Nerijus Cesiulis atsisakė dirbti Vyriausybėje ir nutarė likti vadovauti Alytaus miestui. ...
-
I. Šimonytė: turime siekti, jog kariams nestigtų nei finansinių išteklių, nei ryžto ginti laisvę18
Sveikindama krašto apsaugos bendruomenę su Lietuvos kariuomenės diena, laikinai premjerės pareigas einanti Ingrida Šimonytė pažymi – ši diena primena, jog svarbu išlaikyti budrumą ir būti pasirengus apginti savo &scaron...
-
Ukrainos gynybos ministras: sąjungininkų parama mums išlieka stipri
Po Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) išrinkimo prezidentu pasigirstant nuogąstavimams, jog JAV gali nutraukti karinę paramą Ukrainai, jos krašto apsaugos ministras Rustamas Umerovas sako, kad kol kas sąjungininkų parama kariaujančiai š...
-
Ar naujo Seimo priklausomybių politika bus efektyvesnė?
Dalis Kaune išrinktų parlamentarų mano, kad reikėtų peržiūrėti su visuomenės sveikata susijusius strateginius dokumentus, nes kol kas valstybė nesuteikia pakankamai savalaikės ir tinkamos pagalbos žmonėms, norintiems išgyti nuo prikla...