„Mes amžinai atminsime totalitarinių režimų aukas ir klaidinga istorijos versija nepraeis, ir tai yra aiški žinia“, – spaudos konferencijoje po susitikimo sakė Estijos diplomatijos vadovas Urmas Reinsalu.

Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius pažymėjo, kad šiomis dienomis Baltijos šalys mini tremčių, okupacijos metines, ir todėl „Rusijos pastangos istoriją pritempti prie šiandieninių politinių žaidimų yra visiškai nepriimtinos“.

„Rusijos bandymai istoriją pritempti prie jos šiandieninio politinių žaidimų mes vertiname kaip absoliučiai nepriimtinus, Ribentropo-Molotovo paktas (Baltijos šalims) reiškia sovietų okupaciją ir agresiją prieš Lenkiją“, – sakė E. Rinkevičius.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Jacekas Czaputowiczius (Jacekas Čaputovičius) teigė, kad prisimenant trėmimų metines turime „padėkoti aukoms už tai, kad šiandien esame laisvi“.

Ministrai pirmadienį dalyvaus gėlių padėjimo ceremonijoje sovietinės okupacijos aukoms atminti, o vėliau keturiese iš Vilniaus dalyvaus nuotoliniame Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų posėdyje.

„Mes koordinuojame savo veiksmus ir propagandos, ir kovos su netikromis naujienomis lauke, tai daro mūsų ekspertai kiekvieną dieną. Simboliai politikoje svarbu, ypač, jei jie pripildyti turinio, šiandien mes turėsime ES Užsienio reikalų tarybą ES, keturiese dalyvausime iš Vilniaus video konferencijos būdu“, – per spaudos konferenciją sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

„Esame sutarę, kad mūsų pozicija bus bendra, kuomet kalbėsimės apie euroatlantinius santykius, tai irgi stipri žinia“, – pažymėjo ministras.

Esame sutarę, kad mūsų pozicija bus bendra, kuomet kalbėsimės apie euroatlantinius santykius, tai irgi stipri žinia.

1939 metų rugpjūčio 23 dieną Vokietijos ir Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministrai pasirašė nepuolimo sutartį – vadinamąjį Molotovo-Ribentropo paktą – ir slaptuosius protokolus.

Pagal juos, sovietai ir naciai Antrojo pasaulinio karo išvakarėse pasidalijo Baltijos šalis ir Lenkiją į įtakos sferas. Netrukus po pakto pasirašymo prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, jo metu Baltijos šalys ir Lenkija buvo okupuotos.

Rusijos parlamente registruota iniciatyva atšaukti prieš tris dešimtmečius priimtą Ribentropo-Molotovo pakto pasmerkimą. Lietuvos užsienio reikalų ministras L. Linkevičius tai yra pavadinęs bandymu klastoti istoriją.

Baltijos šalys šiomis dienomis mini sovietų pradėtus vykdyti trėmimus. Masiniai lietuvių areštai ir trėmimai į Sovietų Sąjungos gilumą, Sibirą prasidėjo 1941 metų birželio 14-ąją.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, per pirmąją okupaciją sovietai ištrėmė, nužudė, įkalino apie 23 tūkst. šalies gyventojų. Iš viso iki 1953 metų iš Lietuvos ištremta apie 130 tūkst. žmonių, dar apie 156 tūkst. lietuvių buvo įkalinta.

Stiprins regioninį bendradarbiavimą

Baltijos šalių ir Lenkijos užsienio ministrai vieningai tvirtina, kad antros koronaviruso bangos atveju būtina stiprinti regioninį bendradarbiavimą ir koordinuotai spręsti kilusius iššūkius.

„Savo pavyzdžiu rodome, kad galima ir reikia daugiau koordinuoti. Jei jau į krizę nacionaliniais sprendimais atėjome atskirai, (…) tai bent jau išeit turėtume koordinuotai, tą norime parodyti savo pavyzdžiu ir tuo atveju, jei antroji banga ateis, geriau pasiruošime“, – pirmadienį po ministrų susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje sakė L. Linkevičius.

Savo ruožtu Latvijos diplomatijos vadovas Edgaras Rinkevičius pritarė, kad kaimyninių šalių iššūkiai turi būti sprendžiami koordinuotai, bei pažymėjo, kad nacionalinės sveikatos sistemos turi būti labiau pažengusios.

Turime būti visada pasiruošę blogiems scenarijams.

„Mes supratome, kad turime labiau koordinuotai spręsti sienų uždarymo klausimus, tarptautinio transporto iššūkius. Tai, kas vyko kovo pabaigoje ir balandžio pradžioje, kai žmonės buvo užstrigę pasieniuose, yra tai, ko tikrai turėtume vengti. (...) Suprantame, kad kiekvienos valstybės nacionalinė sveikatos politika turi būti labiau centralizuota – kad, kai kalbama apie pandemiją, diskusija būtų labiau pažengusi“, – teigė E. Rinkevičius, pažymėjęs, kad sprendimai dėl valstybių sienų atvėrimo turi būti paremti ne politiniais, o sveikatos – epidemiologiniais motyvais.

Tuo metu Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu tvirtino, kad svarbiausia yra suvokti, jog „veiksmų greitis yra esminis. Jeigu prarandame laiko, mes pralaimime“. Taip E. Reinsalu kalbėjo apie koronaviruso pandemijos pamokas.

„Turime būti visada pasiruošę blogiems scenarijams. (...) Turime būti psichologiškai nusiteikę, kad neturime laiko, nes pralaimėsime“, – sakė U. Reinsalu.

Galiausiai Lenkijos užsienio reikalų ministras Jacekas Czaputowiczius atkreipė dėmesį į regioninės politikos stiprinimą.

„Dabar yra laikas solidarumui ir kooperacijai, nes jokia šalis viena negali kovoti prieš pandemiją, mes visi esame susiję ir turime veikti kartu. Manau, kad regioninis bendradarbiavimas taps svarbesniu“, – pažymėjo Lenkijos diplomatijos vadovas.