- Saulius Jakučionis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Po prezidento Gitano Nausėdos pasisakymo apie armėnų genocidą Turkijos Užsienio reikalų ministerija (URM) iškvietė Lietuvos ambasadorių pasikalbėti apie konfliktą Osmanų imperijoje Pirmojo pasaulinio karo metais, tačiau formalaus protesto nepareiškė.
Šis ambasadoriaus Ankaroje Audriaus Brūzgos ir Turkijos URM atstovės Aylin Tashan (Ailin Tašan) susitikimas vyko antroje lapkričio pusėje, BNS antradienį patvirtino Lietuvos užsienio reikalų ministerija.
„Viena iš susitikimo temų buvo šalių požiūris į 1915 metų įvykius, kuriuos dalis tarptautinės bendruomenės vertina kaip Turkijos vykdytą armėnų genocidą“, – teigiama ministerijos atsakyme.
Anot Lietuvos URM, susitikimo metu nebuvo įteikta jokia nota.
Viena iš susitikimo temų buvo šalių požiūris į 1915 metų įvykius, kuriuos dalis tarptautinės bendruomenės vertina kaip Turkijos vykdytą armėnų genocidą.
Šis susitikimas įvyko po lapkričio 14 dieną naujienų portale delfi.lt paskelbto interviu, kur G. Nausėda atsakė į žurnalisto klausimą: „Turkija – NATO sąjungininkė, įvykdžiusi armėnų genocidą, kurį, beje, pripažino ir Lietuva, ir visai neseniai – JAV Kongresas. Turkija genocido fakto nepripažįsta. Ar jūs įsivaizduotumėte situaciją, kai NATO narė yra valstybė, nepripažįstanti Holokausto?“
„Neįsivaizduočiau. Bet, nepaisant to, šiuo (armėnų genocido pripažinimo) klausimu vis dėlto galvočiau, kad tai – laiko klausimas, ir vieną gražią dieną tai atsitiks. Galbūt tai neįvyks labai greitai. Kad ir kaip būtų sudėtinga tikėtis, kad tai įvyks per artimiausius penkerius ar dešimt metų. Bet aš manau, kad pats faktas yra, ir vienaip ar kitaip jis bus pripažintas“, – atsakė Lietuvos prezidentas.
G. Nausėda antradienį žurnalistams Londone sakė nemanantis, kad šis jo pasisakymas turės įtakos dvišaliams santykiams ar Turkijos pozicijai dėl NATO svarstomų Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos planų.
„Tai yra, sakyčiau, toks dalykas, kuris visada yra paraštėse, ir, kaip žinote, ir atskirų valstybių parlamentai, ir (JAV) Kongresas, ir Užsienio reikalų ministerijos yra pasisakiusios tais klausimais. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad sprendimai turi būti padaryti rytoj ir ne vėliau“, – kalbėjo šalies vadovas.
„Tai tiesiog buvo kalba apie patį įvykį ir jo istorinį vertinimą, ir tiek“, – pridūrė jis.
Lietuvos Seimas 2005 metais rezoliucijoje pripažino, kad Osmanų imperijoje Pirmojo pasaulinio karo metais buvo vykdytas „armėnų tautos genocidas“, tačiau pasaulio valstybių diplomatijos vadovai vengia šio griežtai Turkijos kritikuojamo termino.
Turkija atmeta genocido terminą argumentuodama, kad per konfliktą žuvo iki pusės milijono armėnų ir panašiai tiek pat turkų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybėje bus pristatytas planas dėl kontrmobilumo priemonių
Trijų ministerijų vadovai pirmadienį Vyriausybėje pristatys numatomas kontrmobilumo priemones ir darbus stiprinant Lietuvos sienos su Rusija ir Baltarusija saugumą, šalies atgrasomąjį ir gynybinį potencialą. ...
-
Per pusmetį Seimo nariai parlamentinei veiklai išleido daugiau kaip 870 tūkst. eurų10
Visuomenininko Andriaus Tapino šiemet pradėta akcija „Skaidrinam“ Seime, analizuojant parlamentinei veiklai skirtas išlaidas, šiek tiek sumažino šioms reikmėms skirtų lėšų naudojimą. ...
-
Lietuvoje lankysis Izraelio prezidentas I. Herzogas8
Lietuvoje rudenį lankysis Izraelio prezidentas Isaacas Herzogas (Isaakas Hercogas). ...
-
„Nemuno aušros“ kandidatų sąraše į Seimą – trys parlamentarai, seniai girdėtos pavardės20
Pirmą kartą parlamento rinkimuose dalyvausiančią partiją „Nemuno aušra“ į Seimą ves lyderis, eksparlamentaras Remigijus Žemaitaitis, drauge kandidatuos būrys dabartinių ir buvusių Seimo narių, buvusių aukštų pareigūnų....
-
L. Kasčiūnas: 3 mln. eurų vertės sunkioji ginkluotė pasieniečius pasieks šiemet21
Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai sunkiąja ginkluote už maždaug 3 mln. eurų bus aprūpinti šiemet, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
V. Čmilytė-Nielsen – apie civilinės sąjungos įstatymą: savo vaidmenį šioje istorijoje gerai žinau14
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen kritikuoja konservatorius, akcentuodama, kad didieji koalicijos partneriai siekia gauti geriausią Europos Komisijos (EK) portfelį ne Lietuvai, o potencialiam kandidatui – partijos lyderiui Gabrieliui Landsb...
-
Partiją „Laisvė ir teisingumas“ į Seimą ves A. Zuokas18
Partiją „Laisvė ir teisingumas“ į Seimą ves Vilniaus miesto tarybos narys, buvęs šio miesto meras Artūras Zuokas, šeštadienį nusprendė partijos taryba. ...
-
LVŽS galutiniame kandidatų į Seimą sąraše – A. Veryga, B. Ropė, V. Ąžuolas21
Penktadienį Babtuose posėdžiavusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) taryba patvirtino galutinį kandidatų į Seimą sąrašą. Tarp jo naujokų – partijos „Jaunoji Lietuva“ pirmininkas Stanislovas Buškevi...
-
I. Vėgėlė į Seimą kandidatuos su LVŽS: sąraše – paskutinis, bet ketintų tapti Seimo pirmininku7
Prezidento posto siekęs advokatas Ignas Vėgėlė iškovoti parlamentaro mandatą sieks kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Politinės jėgos kandidatų į Seimą sąraše jis bus įrašytas 141-uoju numeriu. ...
-
Lietuvos ir dar penkių ES šalių parlamentų komitetų vadovai kreipėsi į Vengriją dėl V. Orbano11
Lietuvos ir penkių kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių parlamentų Europos reikalų komitetų vadovai išsiuntė laišką Vengrijai reikšdami susirūpinimą dėl jos premjero Viktoro Orbano veiksmų. ...