Anot apie savo kandidatavimą 2019 m. vyksiančiuose prezidento rinkimuose pareiškusio V. Mazuronio, užsienio politikos pagrindinis tikslas turėtų būti tautinės Lietuvos valstybės stiprinimas. Pasak jo, visi užsienio politikos žingsniai turėtų būti žengti siekiant šio tikslo.

Paklausus, kokie būtų jo konkretūs veiksmai, stiprinantys tautinę valstybę, V. Mazuronis konkrečiomis strategijomis nesidalijo. Politikas pabrėžė, kad siekiant išsikeltų tikslų, elgtųsi kitaip nei kai kuriomis situacijomis elgėsi D. Grybauskaitė.

Kalbėdamas apie tai, kokia Lietuvos pozicija turėtų būti vienu ar kitu užsienio politikos klausimu, V. Mazuronis dažnai pabrėžia pragmatiškumą, laviravimą ir valstybės neišsišokimą. Pasak jo, dabartinėje Lietuvos užsienio politikoje per mažai pragmatizmo ir per daug isteriškumo.

Šiuo atžvilgiu V. Mazuronio užsienio politikos koncepcija skiriasi nuo idėjų, kuriomis buvo pagrįsta prezidento Valdo Adamkaus politika, akcentavusi Lietuvos lyderystę ir išskirtinį aktyvumą regione, bei nuo D.Grybauskaitės, dažnai pabrėžiančios Lietuvos matomumo ir principingumo tarptautinėje erdvėje svarbą.

Nemanau, kad mes turėtume būti tie, kurie puola draskyti akis kaimynams, dėl to, kad požiūriai ir vertybės stipriai skiriasi.

Valstybės susilaikymo ir išsišokimo užsienio politikoje vengimas pabrėžiamas tiek kalbant apie santykius su Rusija - politikas ragina būti santūresnius ir diplomatiškesnius, tiek kalbat apie išlaidas gynybai. Pasak V. Mazuronio, Lietuva neturėtų (jei geopolitinėje atmosferoje nekils didesnių įtampų) didinti išlaidų gynybai daugiau nei 2 proc. nuo BVP, nes taip elgdamasi, aiškino europarlamentaras, Lietuva rizikuos išsišokti kitų ES valstybių, kurios gynybai skiria mažiau, atžvilgiu.

Todėl, pabrėžė V. Mazuronis, Lietuva, pasiekusi 2 proc. nuo BVP finansavimą gynybai, nebeturėtų daugiau kelti šio klausimo.

„Lietuva, skirdama 2 procentus, ir taip yra atsidūrusi tarp daugiausiai finansuojančių gynybą valstybių. Manau, kad bandymas šokti aukščiau visų nėra labai teisingas. Aiškiai suprantame, kad tiek 2 ar 2,5 proc., jei mes imame finansinį požiūrį, nieko ten gero nepakeis. Man tai atrodo toks pionieriškas bandymas pašokinėti, pasirodant pučiant krūtinę“, - aiškino V. Mazuronis.

Jo nuomone, didesnio finansavimo nereikėtų ir dėl to, kad šiuo metu didžiausios grėsmės Lietuvai kyla ne išorėje, bet viduje. V. Mazuronis akcentavo, kad vidaus politikos problemos - nevaldoma emigracija ir žmogiškojo potencialo netekimas - yra didžiausi iššūkiai valstybei.

„Matau grėsmę išnykti mūsų tautai, bet ne karinio užkariavimo būdu. Pirmiausia pagrindinės grėsmės tautai ir valstybei yra mūsų valstybės viduje. Jei mes to nesuvoksime ir nesiimsime rimtų priemonių, tai ir Lietuvos valstybė, ir tauta rizikuoja išnykti“, - aiškino europarlamentaras.

Santykių su Rusija gairės

Kalbėdamas apie užsienio politiką Rusijos atžvilgiu, V. Mazuronis pabrėžė, kad Lietuva neturėtų dirbtinai daryti iš savęs priešo kaimyninei valstybei.

„Nors mūsų požiūriai ir pozicijos yra skirtingi, manau, kad mes neturėtume dirbtinai daryti iš savęs didžiausio priešo kaimynams, su kuriais mes visada gyvenome ir visada gyvensime. Mes turėtume palaikyti bendrą poziciją su mūsų strateginiais partneriais - JAV ir ES. Nemanau, kad mes turėtume būti tie, kurie puola draskyti akis kaimynams, dėl to, kad požiūriai ir vertybės stipriai skiriasi“, - aiškino V. Mazuronis.

V. Mazuronis kritikavo dabartinę Lietuvos politiką Rusijos atžvilgiu. Pasak jo, aštrūs Lietuvos užsienio politikos vadovų pareiškimai neturi realios naudos.

„Tai, kad mes laikomės vienos pozicijos su sąjungininkais, yra gerai, bet kai dėl vienų ar kitų priežasčių puolam be reikalo, mėtomės vienokiais ar kitokiais pareiškimais, draskom akis, mano manymu, neduoda jokios naudos niekam“, - kalbėjo europarlamentaras.

Pasak jo, dėl skambių dabartinių užsienio politikos vadovų pareiškimų Lietuva Rusijoje yra laikoma prieše.

„Mes dirbtinai kuriame įvaizdį. Pažiūrėkite į Rusijos piliečių apklausas. Jos rodo, kad Lietuva yra viena iš didžiausių rusų priešų. Iš tikrų aš nemanau, kad Lietuva turi būti priešė rusams arba rusų tautai“, - sakė V. Mazuronis, pabrėždamas, kad, nepaisant nesutarimų su Rusijos valdžia, tokia Lietuvos politika nėra išmintinga.

V. Mazuronis ragino pragmatiškai pažvelgti ir į Lietuvos bei Baltarusijos santykius. Europarlamentaras pripažino, kad tai diktatoriška valstybė, tačiau, aiškino V. Mazuronis, su ja būtina bendradarbiauti.

Europarlamentaras labai kritiškai įvertino Lietuvos politikų pareiškimus, kad su Lietuvos pašonėje statoma Astravo atomine elektrine nereikia susitaikyti ir daryti Minskui spaudimą, kad AE nebūtų užbaigta.

Pasak jo, reikia susitaikyti, kad pasienyje atsiradęs objektas bus pastatytas ir dėti visas pastangas, užtikrinant jo saugumą.

„Manau, šiandien kažką padaryti, kad Astravo elektrinė nebedirbtų. yra neįmanoma. Todėl dabar mes su kitomis ES valstybėmis turėtume koncentruotis į maksimalią saugumo kontrolę. O visa kita yra politiniai demaršai ir bandymas žaisti jausmais. (...) Tai garsiausiai šaukiančių primestas susirūpinimas“, - apibendrino V. Mazuronis, pridurdamas, kad kategoriška pozicija nėra naudinga Lietuvai.