Euroatlantiniai santykiai

V. Mazuronis, kalbėdamas apie tai, koks ES raidos scenarijus geriausiai atitiktų Lietuvos interesus, nebuvo konkretus. Politikas, viena vertus, tikino, kad palaiko ES tolesnės integracijos procesus, tačiau, kita vertus, leido suprasti, kad Lietuvai ES svarbi tik dėl pragmatinių saugumo priežasčių.

Be to, europarlamentaras nenorėjo savęs priskirti nei prie eurooptimistų, nei euroskeptikų.

„Aš save traktuočiau kaip Lietuvos tautinės valstybės interesų gynėją. Savęs netraktuočiau nei euroskeptiku, nei eurooptimistu“, - Eltai sakė V. Mazuronis.

Šiandien aš matau Lietuvos bėgimą iš paskos traukinio ir pritarimą tai pusei, kurios švilpukas garsiau sušvilpia.

Prezidento posto siekti pasiryžęs politikas pabrėžė, kad šiandien akivaizdžiai matomos dvi iškilusios ES tolesnės raidos perspektyvos - stiprinti federalizmą arba toliau likti nacionalinių valstybių sąjunga. Tačiau V. Mazuronis nepaaiškino, kurią perspektyvą, jo manymu, būtų palankiausiai remti Lietuvai. Politikas aiškino, kad Lietuva turėtų laviruoti tarp šių dviejų blokų ir ieškoti sutarimo tarp skirtingas pozicijas turinčių valstybių.

„Tarp tų dviejų blokų (skirtingas ES ateities vizijas remiančių valstybių. - ELTA) vyksta bandymas nugalėti vienas kitą. O tai iš esmės veda į ES pralaimėjimą ir galimus skilimus. Todėl Lietuvos kelias turėtų būti išmintingas laviravimas, siekiant maksimalios naudos sau - Lietuvos valstybei. Toks kelias turėtų būti, o ne kažkoks kietas vienos pusės palaikymas“, - aiškino V. Mazuronis.

„Reikia pažiūrėti į situaciją ne tik savo akimis, bet ir vadinamųjų oponentų ar kitą nuomonę turinčių valstybių akimis“, - pridūrė V. Mazuronis.

Tačiau, nepaisant raginimo „laviruoti“ ir aiškiai nesusitapatinti su kuria nors viena pozicija, V. Mazuronis kritikavo D. Grybauskaitę, kad ši, jo manymu, nėra aiškiai išsakiusi pozicijos šiais klausimais.

„Šiandien aš matau Lietuvos bėgimą iš paskos traukinio ir pritarimą tai pusei, kurios švilpukas garsiau sušvilpia. Tai Lietuvos valstybei nenaudinga, trumpalaikė pozicija“, - kalbėjo V. Mazuronis.

Panašiu laviravimu ir aiškios pozicijos neprisiėmimu V. Mazuronis ragina užsiimti pastaruoju metu kylančiuose ginčuose tarp euroatlantinių sąjungininkų - ES ir JAV. Politikas abstrakčiai ragina įsiklausyti į vienas kitai prieštaraujančių pusių argumentus ir motyvus, o Lietuvos pozicijas stiprinti ten, kur JAV ir ES požiūriai sutampa.

D. Grybauskaitės politikos vertinimas

V. Mazuronis labai kritiškai įvertino prezidentės užsienio politiką. Anot jo, D. Grybauskaitės užsienio politikoje buvo daug sutrikimo ir emocijų. Europarlamentaras skeptiškai įvertino D. Grybauskaitės pirmosios kadencijos pradžioje išsakytus pareiškimus, kad Lietuva turėtų daugiau bendrauti su turtingomis šalimis, nei, kaip buvo V. Adamkaus prezidentavimo metu, su geopolitiškai ir ekonomiškai nestabiliomis Rytų Europos valstybėmis.

„Iš pradžių ji nevažiavo susitikti su Obama, po to buvo pareiškusi, kad gana draugysčių su ubagais, turėdama galvoje Ukrainą ir kitas Rytų partnerystės valstybes (...). Tai buvo blaškymosi, neapsisprendimo, aiškios politikos neturėjimo laikotarpis. Emocingi, teatrališki gestai. Man atrodo, kad atvirumo, skaidrumo ir svarbiausia suformuotų Lietuvai naudingų principų siekimo pastaruosius metus vadovaujant D. Grybauskaitei nebuvo“, - sakė V. Mazuronis.

Politikas tvirtino, kad turėdamas galimybę vadovauti užsienio politikai keistų jos įgyvendinimo formą, bet ne užimamas pozicijas.

**************************

Prezidentės Dalios Grybauskaitės antrajai kadencijai einant į pabaigą, naujienų agentūra ELTA pristato apie savo pretenzijas dalyvauti oficialiai pareiškusių ar tą dar daryti ketinančių politikų užsienio politikos vizijas.

Potencialiais kandidatais dalyvauti 2019 m. prezidento rinkimuose laikomi politikai ir visuomenininkai deklaravo, jų nuomone, svarbiausias Lietuvos politikos su ES, JAV ir Rusija gaires, aptarė svarbiausias nacionalines grėsmes, kurios šiuo metu kyla Lietuvos nacionaliniam saugumui bei tai, kaip jie vertina beveik dešimtmetį trukusį prezidentės D. Grybauskaitės vadovavimą šalies užsienio politikai.