Tokį Seimo statute numatytą balsavimo būdą pasiūlė opozicijos atstovai Remigijus Žemaitaitis ir Agnė Širinskienė ir tam buvo pritarta 60 balsų prieš 37. Vardiniam balsavimui surengti reikia bent trečdalio posėdyje dalyvaujančių parlamentarų balsų.

Toks balsavimo būdas reiškia, kad procedūra išsitęs, nes reikės atspausdinti balsavimo korteles, jose parlamentarai įrašys savo sprendimą bei pavardę, ir vėliau reikės suskaičiuoti rezultatus.

A. Širinskienė neslepia, kad vardinio balsavimo opozicija paprašė, nes tai vienintelis likęs būdas balsavimą nukelti po pietų, tikintis, kad nebebus balsų naujam statutui priimti.

„Tikimės, kad kolegos pildydami biuletenius geriau susimąstys, dėl ko balsuoja. Kitas dalykas, tikrai neslėpsim, kad tokiu būdu norime nukelti balsavimą į popietinę darbotvarkę tikintis, kad valdantieji, bent tie, kurie serga kovidu ir sėdi salėje su kaukėmis, gal nebedalyvaus balsavime. Tikrai nenorime to įstatymo priėmimo kaip opozicija“, – BNS sakė A. Širinskienė.

Vardinio balsavimo procedūra prasidės 15 valandą.

Gaus popierines korteles

Kaip numato Seimo statutas, vardinio balsavimo atveju iki balsavimo pradžios Seimo nariams išdalijamos vardinio balsavimo kortelės, kurias gaudami jie pasirašo kortelių išdavimo lape.

Paskelbus balsavimo pradžią, kiekvienas Seimo narys kortelę užpildo, pasirašo ir perduoda balsų skaičiavimo grupei. Suskaičiavus balsus, posėdžio pirmininkas paskelbia, kaip balsavo kiekvienas Seimo narys.

Ši Seimo statuto nuostata yra likusi dar iš Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo periodo – toks balsavimo būdas buvo naudojamas, kai norėta fiksuoti kiekvieno parlamentaro asmeninį sprendimą, nes balsuojant rankų pakėlimu būdavo suskaičiuojamas tik galutinis rezultatas.

Šiuo metu elektroninėje balsavimo sistemoje visi Seimo narių balsavimai ar registracija rodo ir asmeninį balsavimo rezultatą, jis viešai prieinamas Seimo interneto svetainėje.

Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma ragino elgtis racionaliai ir nevilkinti laiko, bet opozicijos atstovai reikalavo laikytis statuto ir balsuoti dėl šio senovinio balsavimo būdo.

„Dabar jūsų kiekvienas balsavimas vardinis. Bet jeigu jūs norite gaišinti laiką, kad mes formaliai su kortelėmis balsuotume tuo vardiniu parodomuoju būdu, jūsų teisė“, – sakė J. Razma.

Ministerija žada didesnius atlyginimus

Naujas vidaus Vidaus tarnybos statutas numato, kad kils algos mažiausiai dirbantiems pareigūnams, bet profesinės sąjungos protestuoja dėl, jų teigimu, mažinamų socialinių garantijų.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) tvirtina, kad pakeitimai leis didinti minimalius pareiginių algų koeficientus pirminės ir vidurinės grandies pareigūnams, mažinti darbo užmokesčio netolygumus tarp statutinių įstaigų.

Prieš naują statutą kalbėjęs opozicinių demokratų „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Stončaitis teigė, kad nauja tvarka dar praretins pareigūnų, kurių ir taip trūksta, gretas.

„Be jokio politikavimo kiekvienas užduokime sau klausimą, į kokias rizikas tokiu teisės aktu mes vedame, pažiūrėkime, kokiu pagreičiu auga registruojamų A kategorijos  vykių, susijusių su smurtu, skaičius – praktiškai padidėjimas du kartus. Dabar su didžiuliu pareigūnų trūkumu tarnybos adekvačiai reaguot nebegali“, – kalbėjo A. Stončaitis.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigė, kad pertvarka „atneš teigiamus pokyčius visai pareigūnų bendruomenei ir užtikrins ilgalaikę motyvaciją“.

„Šiandien kalbame, kad trūksta pareigūnų, ir šiame statute numatytos priemonės, kurios leis spręsti šį klausimą, didinti tarnybų patrauklumą. Vienas svarbiausių šio statuto tikslų – minimalių pareiginių algų koeficientų pirminės ir vidurinės grandies pareigūnų didinimas“, – kalbėjo A. Bilotaitė.

Demokratų atstovas Tomas Tomilinas teigė, jog visa viešojo sektoriaus atlyginimų pertvarka yra apgaulė, nes vyresniųjų darbuotojų algų sąskaita pakeliami atlyginimai naujai atėjusiems.

„Pinigų algoms didinti iš esmės nėra, todėl imamasi gudrybės – imituoti kokybinį pokytį viešajame sektoriuje, o tikrovėje naikinami ilgamečiai socialinio dialogo pasiekimai. Stažo priedo sumažinimas, priedo už laipsnį atsisakymas leidžia sukrapštyti kažkiek lėšų didinti algas naujiems darbuotojams, bet už jaunesnių darbuotojų algas sumokės vyresni darbuotojai“, – kalbėjo T. Tomilinas.

Premjerė konservatorė Ingrida Šimonytė teigė, jog „labai sudėtinga klausyti priekaištų, kurie vienas kitam prieštarauja“.

„Tai atrodo, kad sistema bloga, nes negali pritraukti jaunų darbuotojų, ir tai tiesa, o po to sakoma, kad sistema bus bloga vyresniems darbuotojams“, – sakė premjerė.

Pareigūnai protestuoja

Lietuvos policijos ir kalėjimų sistemos profesinės sąjungos prašo Seimo narius balsuoti prieš šį projektą. Pasak jų, nauja redakcija nepakankamai reglamentuoja pareigūnų darbo užmokestį, nustato žemiausius galimus pareigybių koeficientus, baiminamasi, kad skirtingos centrinės vidaus tarnybos įstaigos nustatys nevienodus kriterijus, kuriais remiantis, bus mokamos priemokos.

Profsąjungų taip pat netenkina, jog nauja tvarka mažinamas maksimalus priedo už stažą dydis nuo 30 iki 20 procentų, atsisakoma priedo už laipsnį, nors laipsnių sistema paliekama, kiti siūlymai.

VRM teigimu, statute numačius naują pareigybių suskirstymą į pareigybių grupes, sumažinant jų skaičių nuo 15 iki dešimties, bus nustatyta aiškesnė pareigybių sistema bei hierarchija, o centrinėse statutinėse įstaigose bus patvirtintos pareigūnų darbo apmokėjimo sistemos.

Ministerija taip pat argumentuoja, kad tarybos stažas bus vienas kriterijų nustatant pareiginės algos dydžius ir sudarys galimybę vėlesniais tarnybos metais didinti pareiginę algą. Priedas už laipsnį įtraukiamas į minimalų pareiginės algos koeficientą – anot VRM, dėl to padidės pareigūnams mokamas priedas už tarnybos stažą, kuris skaičiuojamas nuo pareiginės algos.

Pareigūnų darbo užmokesčiui apskaičiuoti nuo 2024 metų sausio 1 dienos būtų taikomas ir naujas pareiginės algos bazinis dydis – 1785,4 euro. Pasak VRM, statutą pareigūnų atlyginimams didinti numatyta 24 mln. eurų.

Spalį pareigūnai dėl svarstomų pakeitimų buvo surengę protesto akciją, kaip ir priėmimo dieną antradienį prie Seimo.