„Šiandien pas Seimo pirmininkę jau prasideda pokalbiai apie tai, kaip keisime patį įstatymą. Konstitucijos keitimas eis savo ruožtu, o lygiagrečiai bus ruošiamas įstatymo pakeitimas, kad Seimo nariams būtų aišku, kuria linkme einame ir koks mero statusas apibrėžiamas įstatyme“, – LRT radijui trečiadienį sakė E. Gentvilas.

Liberalas užsiminė, kad jis pats yra linkęs palaikyti dabar galiojančio modelio išlaikymą, kai tiesiogiai renkamas meras yra ir tarybos pirmininkas, ir savivaldybės vadovas.

„Mano preliminarus vertinimas, kad meras neturėtų būti tik vykdomosios valdžios atstovas ir vyriausiasis miesto ūkvedys, renkamas tiesiogiai. Meras turėtų būti tarybos pirmininkas, renkamas tiesiogiai, kaip politikas“, – tikino jis.

Meras neturėtų būti tik vykdomosios valdžios atstovas ir vyriausiasis miesto ūkvedys, renkamas tiesiogiai.

Tačiau opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ parlamentaras Domas Griškevičius nuogąstauja, kad politikams pasirinkus mero įgaliojimų neapibrėžti Konstitucijoje, galimai būtų pasirinktas visuomenės lūkesčius nepilnai atitinkantis savivaldos modelis.

„Tik šiandien renkasi politikai kalbėtis, koks tas meras turėtų būti. Tai vis dėlto, girdint iš pozicijos, kai kurių Seimo narių pasisakymų, matyti, kad kyla tam tikrų minčių, galimas poslinkis nueiti nuo dabartinės sistemos ir pereiti prie mero-ūkvedžio, kas, mano suvokimu, būtų didžiausia klaida“, – mano D. Griškevičius.

Pasak jo, neįtvirtinus mero įgaliojimų Konstitucijoje, parlamentarai būtų neapsaugoti nuo tam tikrų klaidų, kurias jie padarytų savivaldos modelį reguliuojant kitais įstatymais.

„Velnias slypi detalėse. Bijau, kad priėmus galutinį variantą dėl tiesioginių merų rinkimų, jeigu mes, politikai, nesusitarsime, koks tas meras bus ir kokios jo galios, koks jo santykis su taryba, vis dėlto galime privelti daug klaidų“, – savo abejones išsakė frakcijos „Vardan Lietuvos“ parlamentaras.

Visgi E. Gentvilas tikina, kad šioje Seimo kadencijoje diskusijos dėl merų įgaliojimų vyko jau tuomet, kai buvo pradėtos rengti Konstitucijos pataisos. Tačiau jis pabrėžė, kad neradus sutarimo dėl mero įgaliojimų, būtų kilusi rizika apskritai nesutarti dėl tiesioginių merų rinkimų įteisinimo.

„Diskusijos vyko jau nuo gegužės mėnesio (...), tačiau tuo laikotarpiu buvo derinamos skirtingos Konstitucijos pataisos, bandant Konstitucijoje apibrėžti mero statusą. Taigi diskusijos vyko keturis penkis mėnesius ir tada pamatėme, kad Konstitucijoje apibrėžti mero statusą nepavyksta, tam, kad užsitikrintume 94 balsus. Tada gimė šis tarpinis, neutralus, variantas“, – tvirtino LRLS frakcijos seniūnas.

ELTA primena, kad antradienį Seimas svarstymo stadijoje pritarė parlamento pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen inicijuotoms pataisoms, kuriomis į Pagrindinį šalies įstatymą siūloma įrašyti patį tiesioginių merų rinkimų faktą, neapibrėžiant mero įgaliojimų.

Šį projektą palaikė 124 Seimo nariai, niekas nebalsavo prieš, 4 susilaikė.

Pagrindinio šalies įstatymo keitimo poreikis atsirado po to, kai balandžio 19 d. Konstitucinis Teismas paskelbė, jog tiesioginių merų rinkimų tvarka prieštarauja Konstitucijos 119 straipsniui. Dėl šio klausimo į KT kreipėsi 46 praėjusios kadencijos parlamentarai, daugiausia – konservatoriai, taip pat kreipimąsi pasirašė keli liberalai, „darbiečiai“, buvę „tvarkiečiai“. Šis nutarimas įsigalios 2023 m. gegužės 3 d., vadinasi, šiuo metu pareigas einantys merai galės vykdyti savo įgaliojimus iki kadencijos pabaigos.

Norint Seime priimti Konstitucijos pataisą, už ją priėmimo stadijoje du kartus turi balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai iš 141. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė nei trijų mėnesių pertrauka.